Tiems, kas neserga, verta pažiūrėti į debesis, neužverčiant galvos į apsiniaukusį dangų…
Nemokamas kinas:
ARTscape filmų programa (Belgija)
„Debesys: laiškai mano sūnui“ („Nuages: Lettres á mon fils“)
Režisierius Marion Hänsel
dokumentika
Belgija, Vokietija
Filmo sukūrimo metai 2001
Filmo trukmė 76 min.
Filmo kalba pranc. k.
Titrų kalba lietuvių
Gruodžio 1 d. – 17 val. “Skalvijos” kino teatre ČIA>
Išsamus filmo aprašymas
Režisierė nuolatos žavėjosi debesimis. Kur bevažiuodavo, visuomet juos fotografuodavo ar filmuodavo. Tad visą šią medžiagą ji nusprendė panaudoti savo naujai idėjai – filmui apie debesis, nieko kito nesitikėdama iš žiūrovų, kaip tik jiems patiems leistis į savas svajones, pasinerti į laimę, džiaugsmą, ar priešingai, į melancholiją, vienatvę, nerimą. O pasakojama istorija – jos pačios laiškai savo sūnui, suteikiantys filmui subtilumo.
Įėjimas nemokamas
………………………………………………….
Apie debesis verta prisiminti ir vartant fotografijos istorijos puslapius – Alfred Stieglitz 1923m. parašė vienam žurnalui straipsnį , kurį pavadino “Kaip aš pradėjau fotografuoti debesis”. Stieglitzas pasakojo, kad viena iš priežasčių, paskatinusių jį tai padaryti, buvo kandi rašytojo Waldo Franko pastaba, neva Stieglitzas užsiimąs hipnoze, kitaip sakant, primetąs save vaizduojamiesiems. Stieglitzas nusprendė atsakyti į šią pastabą fotografuodamas tai, kas labiausiai nepaklūsta jo valiai: “Debesimis išreikšti savo gyvenimo filosofiją – parodyti, kad mano nuotraukos nepriklauso nuo vaizduojamo objekto – kad jos tokios ne dėl kokių ypatingų medžių ar veidų, interjerų ar dėl kokių vaizduojamiesiems suteiktų privilegijų, – debesys juk vienodai skirti visiems – už juos dar net mokesčiai neuždėti”. Stieglitzas sake, kad gera nuotrauka reikalauja ilgokai laukti tinkamo momento.
Daugiau apie Stieglitzą, vieną ryškiausių fotografijos istorijos žvaigždžių skaityk ČIA>
Žymos: Alfred Stieglitz, debesys, Debesys: laiškai mano sūnui, Marion Hänsel
