Fotografija kaip išeities taškas tapybai. Gerhard Richter, Apžvalga / Survey

by

Kaip pagrindą tapybai Gerhardas Richteris naudoja fotografiją – tapybos varžovę vaizduojant tikrovę. Fotografiją kaip išeities tašką tapybai jis pirmą kartą pasitelkė 1962 metais. Nuo to laiko Gerhardas Richteris sistemingai kaupia fotografijas kaip šablonus savo paveikslams. Taip atsirado asmeninių ir viešų nuo 1945 iki šių dienų darytų nuotraukų archyvas, susidedantis iš laikraščių nuotraukų, mėgėjiškų momentinių kadrų ir paties darytų fotografijų. Šis archyvas pavadinimu „Atlasas“ pirmą kartą eksponuotas parodoje 1972 metais. Iš archyve sukauptų nuotraukų atsargų Gerhardas Richteris pasirenka motyvus, kuriuos paveiksluose naudoja išdidintus arba fragmentuotus. Preciziškas fotografijos neryškumo atgaminimas byloja apie paveikslo fotografinę kilmę bei jo ištakas banaliame populiarių vaizdų pasaulyje arba mėgėjiškoje fotografijoje. Tapybos žymės tampa vos atpažįstamos, kadangi fotografiją perkeldamas į tapybą Richteris spalvas pakeičia pilkais tonais. Taip tapybą jis atitraukia nuo objekto, kuris 7-ojo dešimtmečio pabaigos taip vadinamuose „Pilkuose paveiksluose“ galutinai ištirpsta pilkoje spalvoje – Richteriui tai yra indiferentiškumo, nieko spalva. Vėliau menininkas sugrįžta prie spalvos ir 9-ajame dešimtmetyje abstraktūs paveikslai jį atveda į kompleksišką sluoksninę tapybą.

Pokalbis
Šiuolaikinio Meno Centre
Balandzio 3 d., trečiadienį, 18.00
Gerhard Richter: Tapybos menas
Dr. Dietmar Elger

Sis pokalbis susijes su pirma karta Lietuvoje pristatomo garsaus vokieciu tapytojo Gerhardo Richterio paroda Siuolaikinio meno centre. Richteris priklauso zymiajai vokieciu menininku trijulei (greta Blinky Palermo ir Sigmaro Polke), kuri praskyne kelia pokario Vokietijos menui ir nuleme fakta, kad konceptualizmo ir eksperimentavimo diskursuose tapybai atiteko pagrindinis vaidmuo, nors tuo metu vyko laikiniu ir erdviniu meno formu sprogimas. Richteris niekada nelaike saves „grynuoju“ tapytoju ir nuolat eksperimentavo su sios meno srities galimybemis bei isgarsejo tapybos darbais, paremtais jo paties bei kitu fotografijomis. Paties menininko zodziais tariant, jis neturi “nei tikslu, nei sistemos, nei stiliaus, nei specifines programos ar pranesimo”. Tapymo akta jis suvokia kaip “siandienos realybes paieska: tai, ka pirmiau laikiau dideliu savo trukumu – t.y. negalejima “sukurti paveikslo”, is tikruju yra ne nesugebejimas, o greiciau instinktyvus verzimasis link labiau dabarti atitinkancios tiesos”. Pokalbio metu bus diskutuojama apie sia tiesa, kurios pritaikyma galima isvysti solo parodoje, sudarytoje is 27-iu paties Richterio atrinktu darbu.

“7 meno dienos“ apie parodą

Paroda
Atidarymas: balandzio 4 d., penktadieni, 18.00 val.
Spaudos konferencija ir ekskursija po parod
a (anglu k.), kuria ves meno istorikas ir buves G. Richterio asistentas Dietmaras Elgeris: balandzio 4 d., penktadieni, 17.00 val.
Parodos organizatorius: Vokietijos uzsienio rysiu institutas ifa

Uncle Rudi

Onkel Rudi / Uncle Rudi, 1965, 87 cm X 50 cm,  Oil on canvas
Museum Collection: The Czech Museum of Fine Arts

Reklama

Žymos: , , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: