Archive for 2008 rugsėjo

Kuratoriaus darbas kaip intelektualinis tyrinėjimas

rugsėjo 30, 2008

Nacionalinės dailės galerijos informacijos centras (NDG IC) kviečia į susitikimą-diskusiją su kuratore Annie Fletcher (Amsterdamas, NL) tema „Kuravimas kaip tyrinėjimas, arba Kontempliacija, sutrikdyta veiksmo” 2008 spalio 2d., 18 val. Kultflux kultūros platformoje (Neries upės krantinėje priešais Lietuvos energetikos muziejų prie Mindaugo tilto).

Kada: 2008 m spalio 2 d. (ketvirtadienį), 18 val.
Kur: KULTFLUX kultūros platformoje
Kas: ANNIE FLETCHER

NDG Informacijos centras 2008 m. pradeda kuratorių vizitų programą, kurios metu į Vilnių kviečiami kuratoriai iš įvairių šalių tyrinėti Lietuvos šiuolaikinės dailės scenos ir pasidalinti profesionaliomis žiniomis.

Pirmojoje diskusijoje Annie Fletcher kalbės apie kuratoriaus darbą kaip intelektualinį tyrinėjimą, įvairiais aspektais aptardama ir meno auditorijos klausimą. Publika bus kviečiama diskutuoti, kokie formatai būtų tinkami tokio kuravimo modeliui, kaip vertėtų traktuoti mene įsitvirtinusius stebėtojišką (skopinį) ir suvokimo (percepcinį) režimus ir ar įmanoma surasti tokių kuravimo formatų, kurie pasiūlytų interaktyvesnį publikos santykį su menu. Šiuos klausimus Annie Fletcher aptars pasitelkdama savo patirtį dirbant trijuose ilgalaikiuose-tęstiniuose kuratorinio tyrinėjimo projektuose: „Be(com)ing Dutch” (Van Abbemuseum, 2006-2009), nuo 2005 m. tęsiamą projektą „If I Can’t Dance…” ir būsimą projektą „PLUG IN XL” (2009-2011), kuriuo bandoma permąstyti ir atrasti iš naujo šiuolaikinio muziejaus vaidmenį.

Pranešimas-diskusija vyks anglų kalba.

Annie Fletcher (NL) yra vieno svarbiausių pasaulio modernios ir šiuolaikinės dailės muziejų Van Abbemuseum (Eindhovenas, NL) kuratorė, kuratorinės platformos „If I Can’t Dance…” („Jei aš negaliu šokti…”) Amsterdame meno direktorė, šiuolaikinio meno centro De Appel (Amsterdamas) kuratorystės programos tutorė.

Pagrindiniai projektai: „Be(com)ing Dutch” projekto kuratorė kartu su Charles Escher Van Abbemusuem, Eindhovenas, NL, (2006-2008);  personalinės Minerva Cuevas parodos kuratorė, Van Abbemuseum, Eindhovenas, NL, (2008); po skirtingas vietas keliaujančios kuratorinės platformos „If I Can’t Dance – I Don’t Want To Be Part Of Your Revolution” (2005-2008) meno direktorė kartu su Frederique Bergholtz (www.ificantdance.org); „Cork Caucus” kviestinė kuratorė kartu su Charles Esche, Tara Byrne, Sean Kelly (NSF) ir „Art/Not Art” (www.corkcaucus.org), Korkas, Airija (2005); „The Paraeducation Department” kuratorė kartu su Sarah Pierce, Tracer projekto dalis, TENT/ Witte de With, Rotterdam (2004); „Now What? Dreaming a Better World in Six Parts”, kuratorė kartu su Maria Hlavajova, BAK (basis voor actuele Kunst), Utrechtas (2003).
Organizatorius: Nacionalinės dailės galerijos informacijos centras
Partneris: Kultflux kultūros platforma
Rėmėjas: LR Kultūros ministerija
Daugiau informacijos: www.ic.ndg.ltic@ndg.lt, tel. 8 5 212 29 97

Ką reiškia „žaisti fotografiją“ pagal Algimantą Kezį?

rugsėjo 29, 2008

    A.Kezys „Invalidų rūmų kiemas“. Paryžius, 1962

    A.Kezys „Invalidų rūmų kiemas“. Paryžius, 1962

    Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 22) rugsėjo 25 d. atidaryta JAV lietuvių fotografo Algimanto Kezio kūrybos paroda „Formos ir šviesos estetas“ (veiks iki spalio 26 d.). Apžvalginėje retrospektyvos parodoje, skirtoje menininko 80-mečio jubiliejui, eksponuojama klasika ir nauji kūriniai atspindi penkiasdešimties metų kūrybinį kelią. Visos fotografijos yra autoriaus dovana Lietuvos dailės muziejui. 

    Autorius apie savo kūrybą yra pasakęs: „Mano kelias – tai lyg kokio keliauninko, kurį žavi saulėlydžiai, šešėliai, atspindžiai, kartais ir veidai. Savo nuotraukose nieko nebandau įrodinėti, nieko nereklamuoju, tik dalinuosi džiaugsmu, kad atradau grožio spindulį kurioje nors žemės kertėje.“ Per penkiasdešimt kūrybos metų A. Kezio fotografijos kito tiek forma, tiek problematika, tačiau niekada neprarado žaidėjo vaizdais aistros, ką ir atspindi šį rudenį Vilniuje eksponuojama jubiliejinė menininko paroda.
    Daugiau apie tai – Lietuvos dailės muziejaus meninės fotografijos rinkinio saugotojos ir tyrinėtojos Aldonos Rudzevičienės tekste ČIA>
    A.Kezio internetinė svetainė – ČIA>
    A.Kezys

Konkursas. 13 nuotraukų kalendoriui.

rugsėjo 28, 2008

Europos Parlamento Informacijos biuro paskelbtas fotografijos konkursas  
Kviečiame dalyvauti konkurse ir tokiu būdu parodyti savo sugebėjimus ir kūrybingumą ir pristatyti savo darbus Lietuvos visuomenei. Darbai turi pasiekti EP Informacijos biurą Lietuvoje iki 2008m. spalio 20d. 9:00 val.Pagrindinis fotografijos konkurso tikslas – atrinkti seriją iš 13 nuotraukų, skirtų konkurso temai, kurios bus panaudotos 2009 m. kalendoriaus leidybai (viena viršeliui ir po vieną kiekvienam mėnesiui). Kalendorius bus išplatintas tarp Lietuvos institucijų atstovų, Europos Parlamento narių ir darbuotojų ir Europos Sąjungos informacijos tinklo dalyvių. 

Visais klausimais, susijusiais su šiuo konkursu, prašome kreiptis į Europos Parlamento Informacijos biurą Lietuvoje el. paštuepvilnius@europarl.europa.eu arba faksu 8 5 2619828.

Pastaba: konkurso nuotraukas pageidautina siųsti atspausdintas ant popieriaus, tačiau skaitmeniniu formatu atsiųstos nuotraukos irgi gali dalyvauti konkurse.

Europos Parlamento Inforamcijos biuras Lietuvoje

Naugarduko g. 10, 01141 Vilnius

Tel. 8 5 212 07 66

Faks. 8 5 261 98 28

El. paštas: epvilnius@europarl.europa.eu

www.europarl.lt


  

konkurso salygos.pdf

konkurso tema.pdf

kvietimas dalyvauti.pdf

Reportažas iš Ievos asmeninio puslapio

rugsėjo 25, 2008

Mūsų studijos fotografė Ieva pristato savo asmeninį kampelį internete. Žiūrim, kas gi ten? 

ČIA> Ieva pasakoja apie savo aplankytas fotoparodas. Jai pozuoja pats R.Rakauskas! Ir beje, čia galima pamatyti ir žemesniame straipsnyje paminėtos grupės “Doooooris” apipaišytas fotografijas iš parodos “Arkos” galerijoje. AčiŪ! Įdedame vieną Doooooris darbą, kurį Ieva fotografavo tiesiai parodoje, trukdant salės apšvietimui. Matome, kad fotokoliažas padarytas prieš 14 metų ir tokių koliažų iš viso buvo padaryti 4 vienetai (kairiajame rėmo kampe matome skaičius 1/4 – tai reiškia, kad šis koliažas – pirmas iš keturių. 

 

Doooooris

Doooooris

ČIA> žiūrime Ievos fotogramas ir tekstus apie jas.

ČIA> visas Ievos blogas – ne tik fotografija…

Įdedame Ievos puslapio nuorodą į dešiniajame mūsų blogo stulpelyje nuolatos esantį skyrelį “PERSONALŪS” ir laukiame daugiau vaizdų ir tekstų! Sėkmės Ievai ir gerų vaizdų!

Tėvai, sumušti suomiai ir visi kiti tarp jų…

rugsėjo 22, 2008

 

Harri Palviranta

Harri Palviranta

 

 

Prisimenant neseniai aplankytas kelias fotografijų parodas, dalijamės įspūdžiais… Daug kas stebėjosi nematyta grupės „Doooooris“ apipaišytų, nefotošopiškai papuoštų fotografijų ekspozicija “Arkos” galerijoje. Taigi – kas tas Doooooris? Atsako Neringa Černiauskaitė:

Vienas įdomiausių tokių atradimų – „Doooooris“ menininkų grupė iš uostamiesčio. Veikę paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje kaip nepriklausoma grupuotė, jie tapo trumpalaikėmis snaudžiančios Klaipėdos meno scenos (naujojo) avangardo žvaigždėmis. Audrius Jankauskas, Saulius Kanapeckas, Remigijus Treigys, Arvydas Karvelis ir Raimundas Urbonas sudarė tas penkias „o“ raides pavadinime, kilusiame iš tuomet itin populiarios grupės „Doors“. Pasidalinę Urbono fotografijas, A. Jankauskas bei A. Karvelis perkūrė jas pagal savo skonį, praplėsdami ne tik vizualiai, bet ir kontekstualiai. Taiklūs tekstiniai komentarai, primityvus „paspalvinimas“ ar naujų objektų įvedimas akivaizdžiai ironizuoja rimtąją fotografiją ir remiasi paraščių principais bei estetika. Jie sąmoningai laikėsi ir socialinio, ir kultūrinio gyvenimo paraštėse, stengdamiesi kiek įmanoma labiau išlikti nevaržoma, neįpareigota, neoficialia grupuote. Tokie jie gal ir būtų likę Vilniuje, jei parodos kuratorė nebūtų jų ištraukusi iš Klaipėdos „naujojo avangardo“ archyvų stalčiaus. Jų manifeste aiškiai nubrėžtos grupės veiklos taisyklės – ironija, atvirumas, nuoseklus nerimtumas, – kurias galima nusakyti vienu manifesto teiginiu „DOOOOORIS NARIAI ŽINO, KĄ DARO, BET NEDARO“. Įdomu, kiek dar yra tokių menininkų grupuočių, apie kurių egzistavimą sužinosim po gerų dvidešimties metų? Daugiau apie parodą “Ir aš tarp jų” – ČIA>

Laivys kvadratu! Apie Juozo Laivio eksponuotą Juozo Laivio fotografijų parodą skaitome  ČIA>.

Pirmoji festivalio „In Focus“ paroda „Skandinavija: kasdienybės akimirkos“ „Vartų“ galerijoje. M.Krikštopaitytė rašo: “abu fotografai, suomis Harri Pälviranta ir islandas Spessi, atitinka ne tik vykusio fotografo, bet ir aktualaus šiuolaikinio menininko kriterijus. Kalbant konkrečiau, už fotografijų yra pasakojimai ir idėjos, prie kurių gerokai padirbėta. Malonioji dalis yra tai, kad šalia nereikia turėti aprašymo, idėja ir taip puikiausiai matoma. Ypač Harri Pälviranta „Sumuštųjų“ serijoje. Menininkas metus laiko fotografavo žmones iškart po muštynių gatvėje. Nors Suomija garsėja santūrumu ir racionalumu, pagal statistiką joje itin dažnas smurtas gatvėje. Tai tarsi išvirkščioji nutylėta visuomenės pusė. Kadrai ištraukti su stipria blykste iš nakties. Didelio fotoaparato pasirinkimas sugestijuoja pretenzijas į profesionaliąją fotografiją. Rakursai ir kompozicijos referuoja į klasikinės dailės istorijos ikonografiją. Sukruvintas dailus jaunuolis akimirksniu primena Kristų Golgotos kelyje, senyvas vyriškis nuleistomis akimis nuotraukos centre siejasi su klasikinio portreto komponavimo tradicija, ant panko su skiautere nuskustos galvos tekantis kraujas asocijuojasi su gesto tapyba. Harris Pälviranta, atrinkdamas kadrus, tokio estetinio poveikio siekia tyčia. Taip dokumentinė fotografija įgyja meninį sluoksnį. Visas tekstas apie parodą – ČIA>

Vokietijos ir Prancūzijos fotografijos parodos analizuojamos  ČIA> (prisimename prancūzės projektą, kurioje yra jos tėvo fotografijos ir palyginam jį su Juozo Laivio tėvo fotografijomis (bent jau pabandom tai padaryti).

Dar galima spėti aplankyti:

<iki rugsėjo 24d. –  B.Konopkos “Kinija-pilkumos imperija” (pamokos metu palyginsime jo darbus su Eugène Atget darbais) – galerijoje “Arka”, Aušros vartų 7.

<iki rugsėjo 30d. –  “1922…” (A.Aleksandravičius, B.Buračas, A.Kunčius, A.Macijauskas, R.Požerskis, R.Rakauskas, A.Sutkus, S.Žvirgždas) Vilniaus rotušėje, Didžioji 31.

<iki rugsėjo 27d.  – “Aš tarp jų” – galerijoje “Arka”, Aušros vartų g. 7.

<iki spalio 1d. – “Ištekėjusios moterys” – galerijoje “Znad Willi”, Išganytojo g. 2/4.

<iki rugsėjo 27d. – “Lietuvos jaunieji: 1ąKartą” – prancūzų kultūros centre, Didžioji 1.

<iki spalio 22d. – “Lietuvos dailė ‘08. Fotografija” –   ŠMCVokiečių g. 2

<iki rugsėjo 30d. –  Juozas Laivys – galerija “Tulips & Roses”, Gaono g. 10

Įdomių vaizdų!

Geležinė uždanga. Prieš ir po.

rugsėjo 22, 2008

 

Šių metų rugsėjo 7- spalio 26 dienomis Fries muziejuje Leuverdene (Olandija) pristato dvi parodas: “Už sienų – Rytų Europa prieš 1989-uosius” bei kaip atsvarą jai – “Anapus  sienų – Rytų Europa po 1989-ųjų”.

Lietuvą parodoje “Už sienų – Rytų Europa prieš 1989-uosius”atstovauja fotografai Vytautas Stanionis, Galina Moskaliova(gimusi Lietuvoje, bet šiuo metu gyvenanti Rusijoje) bei Antanas Sutkus, kuris yra išrinktas garbės svečiu. Paroda supažindins su Rytų Europos fotografija iki komunizmo žlugimo. “Noorderlicht” atveria šį priespaudos laikotarpį, kuomet cenzūra ir laisvės stoka buvo neatsiejama gyvenimo Rytiniame bloke dalis. Totalitarinis režimas propagavo heroiškus socialinės visuomenės vaizdus, fotografus vertė kurti surežisuotas žmonių manifestacijas, reklamuoti daiktus, kurių realiai visvien neįmanoma įsigyti. Tuomet kasdieninių scenų, neidealizuotų, pavargusių žmonių portretai fotografijose nebuvo priimtini, tad dauguma to meto talentingų fotografų darbų negalėjo pasiekti žiūrovų dėl cenzūros, represijos bei Šaltojo karo. Ši paroda yra būtent apie tokią fotografiją, kuri nepabūgo fiksuoti realų gyvenimą ir nepakluso utopinio režimo kanonams.

Paroda “Anapus  sienų – Rytų Europa po 1989-ųjų” pristatys Rytų Europos nuotraukas po Geležinės uždangos griūties. Šioje parodoje Lietuvos fotografiją atstovauja Mindaugas Kavaliauskas. 
Po 1989-ųjų iškilo nauja Rytų Europa. Po keturių komunizmo dešimtmečių kapitalizmas tapo nauja ideologija. Individualizmas pakeitė kolektyvizmą, opozicinė politika vėl tapo priimtina. Kairieji oponuoja dešiniesiams, senųjų laikų nostalgija susiduria su kapitalizmo šlovinimu.Vyksta pašėlusios naujo identiteto paieškos. Visos šios permainos taip pat palieka savo ženklus fotografijoje.

 

Fotografija ir muzika. “Serija”

rugsėjo 22, 2008

Akvilės Anglickaitės  fotografijų paroda “Serija” bus atidaryta šių metų rugsėjo 23 dieną galerijoje “Kairė-Dešinė”.

Paroda “Serija” kalba apie tuštumą, fotografijose fiksuojami “išnaikinti” graffiti, savo forma primenantys abstrakčią tapybą, kuri kažkada nutrynė realistinį vaizdą. Ši serija darbų yra nuoroda  į serijinę muziką, kuri taip pat nutrynė realistiškumą  muzikoje, komponavimo principams pasirinkdama tam tikrus  garsus, sudėliotus matematiškai tiksliai. Neatsiejama Akvilės Anglickaitės fotografijų parodos “Serija” dalis –  Vytauto V. Jurgučio sukurta muzikinė  kompozicija “Serija”, kuri skambės visą parodos laiką.

Daugiau apie tai – ČIA>

Japonijoje – Vidas Biveinis

rugsėjo 22, 2008

 

 

 

 

 

 

 

 

Rugsėjo 20 d. Tokijo galerijoje Strenger, kuri pristato šiuolaikinį Europos meną, atidaryta jaunosios kartos fotomenininkoVido Biveinio personalinė paroda. Ši paroda – antroji šešias savaites truksiančio parodų ciklo „Lithuanian Contemporary“ dalis. 

Pirmojoje parodoje Japonijoje Vidas Biveinis eksponuos 30 fotografijų iš ciklų „7-oji diena“, „Jūra“ , „Krintančios žvaigždės“(2007 ir „Baimės“ (2006). Satelitinėje parodoje salone-restorane Le Cheval bus rodomas specialiai sukurtas video filmas iš  naujų ciklų „Sky Runners“ ir „Siena“. 

Vidas Biveinis fotografija domisi nuo pat vaikystės, studijavo fotografijos technologiją. Jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Young Photographers United narys. Fotomeninkas sėkmingai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose konkursuose ir parodose. Be daugelio kitų apdovanojimų yra pelnęs 2007 m. Nikon tarptautinio fotografijos konkurso „Kylančio talento“ prizą, 2007 m. Lietuvos jaunųjų fotografų konkurso specialų prizą‚ pagrindinį prizą fotografijos kategorijoje  II-jame Maskvos tarptautiniame menų festivalyje 2008 m.

V. Biveinio profesiniai interesai atima meninės ir komercinės fotografijos, video, grafinio interneto dizaino sritis. Tarpdisciplininis jo darbų charakteris atsiskleidžia ir Japonijoje eksponuojamuose cikluose.  

Didžiąją dalį Vido Biveinio darbų sieja vandens ir žmogaus tema, tačiau kiekviename cikle ji traktuojama skirtingai, atskleidžiant vis kitokias šio santykio galimybes. Jaunajam menininkui pripažinimą pelniusiame cikle „7-oji diena“ užfiksuoti džiaugsmingi karštos vasaros dienos akimirksniai, kuriuos patiria į vandens vėsą šokantys sportiški jaunuoliai. Cikle „Baimės“, fotografuotame autoriaus savadarbiu vandeniui atspariu fotoaparatu, regime vandens-oro-žemės stichijų koliziją ir neįveikiamą paslaptingos ir baugios povandeninės stichijos trauką. Cikle „Jūra“ ramus vanduo vaizduojamas nuo tolimo kranto. Horizonto liniją šen bei ten suardo žmonių siluetai ar mediniai poliai, kurie atrodo tarsi netikri beribės jūros, smėlio ir dangaus fone.

Daugiau apie tai – ČIA>

Treigys, Skudžinskas, Urbonas. Fotografija Berlyne.

rugsėjo 22, 2008

Berlyne, GIEDRE BARTELT galerijoje atidaroma trijų Lietuvos fotografų paroda

 

www.giedre-bartelt-galerie.com
 

“Kintančios erdvės”

Gytis Skudzinskas
Remigijus Treigys
Raimundas Urbonas

 

Raimundas Urbonas

Raimundas Urbonas

 

 

 

Remigijus Treigys

Remigijus Treigys

 

Gytis Skudžinskas

Gytis Skudžinskas


Linienstr. 161/ Ecke Kleine Hamburger Str., 10115 Berlin 
Tel.  030/88 520 86 
Fax  030/88 67 55 68

September 18th – October 25th 2008. Wed – Sat 2-6 p.m.

Rugsėjo 18 d. Giedrės Bartelt galerijoje (Berlynas, Vokietija) atidaroma Remigijaus Treigio, Raimundo Urbono, Gyčio Skudžinsko bendra paroda “Kintančios erdvės”. Išleistas parodos katalogas, kuriame Giedres Bartelt, Jurijaus Dobriakovo, Virginijaus Kinčinaičio, Ruth Leiserowitz, Katharinos Narbutovic, Rolando Rastausko ir Gyčio Skudžinsko tekstai.

Erdvės gali būti pačios įvairiausios: viešos ir privačios, fizinės ir virtualios, humanizuotos ar pirmapradės, poilsio ir pramogų, bauginančios ir mielos… Tačiau reikėtų pastebėti, kad erdvės visuomet keičiasi, persilieja ir susipina panaikindamos savo ribas. Nepaliesti peizažai pamažu prisipildo urbanistinių ženklų, ištirpdančių aiškias ribas tarp miestovaizdžio ir atviros, tyros tabula rasa. Iš savo asmeninių apartamentų patekdami į viešą erdvę mes keliaujame laiptinių, kiemų ar “savos gatvės” labirintais. Politinė erdvė taip pat keičiasi palaipsniui: sovietmečio atšilimą sekė “perestroika”, nepriklausomybę sekė narystė Europos Sąjungoje, kurioje galime laisvai keliauti, nes jau priklausome ir Šengeno erdvei. Bet yra ir tokios vietos, kurios tarsi paženklintos erdvės lūžio. Vienas tokių galėtume laikyti pajūrio zonas. Čia dėl natūralių geografinių sąlygų erdvė aiškiai padalijama į dvi visiškai skirtingas teritorijas. Būtent čia žmogus be galo aiškiai, tiek fiziškai, tiek mentališkai suvokia erdvės skirtybes.

Projektas “Kintančios erdvės” siekia apmąstyti erdvės, jos kitimo ir žmogaus savivokos, tarpusavio ryšius. Projekte dalyvauja trys Lietuvos pajūrio regiono fotografai, kurių kūryboje dominuojančią poziciją užima erdvės fiksavimo, analizės ir perkūrimo strategijos.

Raimundas Urbonas naudojasi dviem pagrindiniais principais: fiksuoja uždarą intymią erdvę, pasakodamas šeimos būties ir buites patirtis, arba renkasi apleistus fiziškai užmarštin bepasitraukiančius statinius, sugėrusius savin aplinkinių įvykių kvapą. Urbono erdvėje nėra tiesioginių nuorodų į veikiančius personažus ar konkretų laiką, bet visuomet aiškiai apibrėžamas erdvės individualumas.

Remigijaus Treigio atspauduose taip pat atidžiai ir per atstumą pasisavinti erdvėvaizdžiai, tik jo darbuose aiškiai dominuoja autorinė raiška. Treigio pasakojimas apie fizinę vietą perfrazuotas ir perkeliantis į kitą nepatirtą scenovaizdį. Dar daugiau menininkas neretai kadro kairėje palieka juodą plyšį, kuris suvokėją veda tolyn į užkadrio zonas, į neužfiksuotą, bet šalia egzistuojančią erdvę.

Gytis Skudžinskas fotopriemonėmis perkonstruoja esamas erdves. Keliakryptis žvilgsnis į tas pačias, o neretai ir į skirtingas erdves sukuria visiškai naują ir simuliakrinį miestovaizdį. Atspauduose susipynę urbanistiniai landšaftai leidžia ieškoti bendro viešos erdvės vardiklio. Persiliejantys ir atsikartojantys vaizdai sunaikina lokalios erdvės apibrėžtumą, o sodrus atvaizdas tampa daugiaprasmėmis konstrukcijomis.

Paroda veiks iki spalio 25 d. 

Pirmadienis, trečiadienis

rugsėjo 22, 2008

 

 

H.C.Bresson

H.C.Bresson

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Grupės, kurios renkasi pirmadienį ir trečiadienį – susitinkame mokykoje, įprastu laiku (16.00 ir 18.30). Kalbėsime apie dokumentinę fotografiją, spaudos fotografiją, žiūrėsime dokumentinį filmą apie H.C.Bressoną. 

Be to, šį antradienį 18.15 val., mokykloje savo kūrybą pristatys režisierius Karolis Jankus. Jis mokykloje nuo šių metų ves kino studijų užsiėmimus – jų metu bus galima išmokti rašyti scenarijų, montuoti, filmuoti. Kviečiame visus visų grupių narius ateiti ir būti smalsiems! Pakvieskite ir draugus – renginys atviras visiems!