Archive for 2008 lapkričio

Dėmesio centre Šviesoraštis

lapkričio 29, 2008

Internetinėje Vienofoto galerijoje gali surasti Artcore rūsyje įvykusią kiek slaptingą  Šviesoraščio užduoties parodą. Netrukus gausite naują užduotį, o  dabar pasigrožėkite savo darbo vaisiais.

GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA ŠVIESORAŠTIS GALERIJA

beje,

Šeštadienį (Lapkričio 29 dieną) 18 h

ARTKOR projektų erdvėje – vaiduoklyje atsidarys nauja paroda. Tai bendras  jauniausios kartos menininkų  projektas pradėtas šių metų vasarą plenere – susitikime,  tiesiogiai pavadintame “SINTEZĖ“. Tokio jungimosi rezultatas  tapo didele grupine paroda, kurią vieniją intervecijos tematika. Parodoje išvysitė platų darbų spektrą – nuo tapybos ir fotografijos iki video ar
atidarymo metu įvyksiančio audio performanso.

Reklama

Visi pasaulio resursai ir mūsų idėja nr. 1

lapkričio 26, 2008

Finalizuojam mūsų paskutinio susitikimo rezultatus ir viešinam idėjas, susijusias su laiko tema.

Prisimenam, kad turėjom viso pasaulio resursus ir galėjom savo projektui naudoti bet kokias vietas. Beliko sugalvoti idėją. Mesti į bendrą katilą žodžiai: juos sakė po vieną visi, kurie buvo studijoj. Su komentarais, kodėl būtent tokie žodžiai šovė į galvą:

Venecija ( plaukia laikas, senos plytos).

Egiptas (smėlis, smėlio laikrodis). 

strėlė (kažkas sakė, kad tai laikrodžio rodyklė, kažkam pasirodė, kad tai strėlė, šaunama lanko).

sūris (pelė, valganti sūrį).

dykuma (nes atrodo, kad ten vakuumas. Smiltys visada atrodo taip pat. Joms laikas negalioja).

balta ( tesiog vieta , baltas kambarys).

rodyklė (suskirsto laiką ir matuoja).

para (diena/naktis. Laukiam lankstinuko: kas dar prisimena, kaip išlankstyti iš popieriaus lankstinuką “diena/naktis“ – keturių pirštų valdomą lankstinuką. Ar galima tai išlankstyt iš fotopopieriaus?)

kelionė (prarandamas kelionėje laikas. Kelionėje greitai praeinantis laikas. Žmogaus kelionė – gyvenimas kaip kelionė).

greitkelis ( tuo pačiu keliu vieni lekia, kiti juda lėtai).

laikrodis (gyvenimo laikrodis).

metro (visi skuba – vieni skubėdami skaito knygas, kiti miega).

tik tak (laikrodžio tiksėjimas).

Štai visi surinkti žodžiai, kurių pagalba klijuojam mūsų intaliaciją/parodą/vaizdą. Bandom ieškoti ryšių, bandom kažką iš šitų žodių suklijuoti. “Tik tak“ – ne tik smagus garsas, bet ir nepaprastai gaivius saldainiukus tik iš dviejų kalorijų daranti firma. Taigi ji tapo mūsų projekto remėja. Gal visai smagu, atėjus pamatyti parodą, gauti dėžutę saldainiukų… Tik tak, niam niam :) Bet galim jų ir atsisakyti – juk savo projekto darymui turim visus pasaulio resursus.

Toliau – bandymų eskizai: akys (nes bet kokio amžiaus žmogaus jos atrodo vienodai jaunos, nesiraukšlėja :). Greitkelis ir metro vienoje vietoje – metro virš greitkelio. Arba metro kelias, kuris kaitaliojasi su greitkeliu – važiuodamas metro, kartais patenki į greitkelį. Smėlio laikrodis dykumoje. Jaunas ir senas renka smilteles (kaip Pelenė pasakoje perrinkinėja aguonos grūdus ir pelenus). Gulintis smėlyje žmogus, išdažytas juodai. Dainos arba garsas, atgaivinantis prisiminimus. Sudužęs smėlio laikrodis dykumoje – ar įmanoma atrinkt, kokios smiltelės iš laikrodžio? Laikrodžio rodyklė, iššaunanti iš laikrodžio kaip strėlė iš lanko. Lemputė – šviečia ir užgęsta kaip gyvenimas. Akyje – strėlė, rodanti metus. Viską stebinti akis. Per parą suvalgomas sūris. Nepastatytas Eifelio bokštas, į kurį žiūri retro bobutė. Dykumoje viskas dingsta, viską paslepia smėlis. Žmonės, pamažu dingstantys smėlyje. Užpustyti smėlio kaimai.

Viską sukratom ir sudėliojam tvarkingai. Koks gi mūsų projektas? Štai:

Projekto pavadinimams buvo siūlyta: “miesto gyvenimas ir mirtis“, “metų bėgiai“, “laiko miestas“, “segmentai“, “užmiršti mieste arba užmiršti miestai“, “keturios smėlio valandos“, “viskas grįžta“, “Venecija Egipte“, “laiko prioritetas“ (taip pat vadinasi ir išlaikymą valdanti fotoaparato funkcija). Sutarėme, kad greičiausiai pavadinimas liks “Laiko segmentai“. Į projektą žmones kvies akies formos skrajutės. Centrinė, svarbiausia projekto dalis bus pristatoma Egipte, dykumoje. Į projekto vietą veda greitkelio ir metro kelias. Ten statom gigantišką, Venecijos miesto dydžio smėlio laikrodį. Į jį sukeliam visą Veneciją. Bet toje smėlio laikrodžio Venecijoje vietoj vandens kanalų matome smėlio kanalus. Projektas – kelių valandų trukmės – per tą laiką Venecija iš smėlio laikrodžio viršutinės dalies subyra į apatinę dalį. Viskas vykta katastrofiškai triukšmingai. Kadangi Venecija tokiu būdu tapo sunaikinta, tiksliau, suvalgyta smėlio laikrodžio, tai į vietą, kurioje buvo Venecija, nukeliam Egipto piramides.

Valio – projektas įvyko!

Ir – netikėtas smagus rimtas radinys: korėjiečio Back Seung-Woo projektas “Real World“: sumiksuoti miestai. Mokykloje knygoje (ir atšviestą pakabinom ant sienos) galim pažiūrėt jo iškeltas iš Egipto piramides (gaila, nėra internete), o čia – Maskvos bokštai ir Niujorko dvyniai. Visas šitas pasaulio įžymybes Back Seung-Woo įkelia į Pietų Korėją.

Back Seung-Woo

Back Seung-Woo

Back Seung-Woo

Back Seung-Woo

Pasitelkę visus pasaulio resursus, su kitomis grupėmis sukūrėme dar kelis projektus – viename matysime karvę ant Everesto, kitame kebabai ir boružės kažką veiks… Kaip ir kodėl – sužinosime vėliau.

Trumpų vizualinių pasisakymų festivalis

lapkričio 25, 2008

3d

2008 m. lapkričio 28-30 d.

Vilnius (Lietuva)

Festivalio idėja:

Trumpi vizualiniai pasisakymai socialine tema.

Mes neoperuojame abstrakčiomis sąvokomis ir didelėmis formomis. Kalbėdami apie nepatogias temas, turime galvoje ne tik pavojingus, tapusius tabu, nevienareikšmius siužetus, bet ir tai, kas laikoma smulkiu, nereikšmingu arba per daug asmenišku. Mes nepamiršteme, jog asmeniška yra politiška.

Mes nesistengiame išspręsti globaliu žmonijos problemu. Sprantame, kad nėra visuotinių klausimų, yra klausimai, kuriuos mes kiekvieną dieną užduodame patys sau. Ir savo atsakymo į juos paieškos mums daug svarbesnės nei paruoštas atsakymas, pasiūlytas „ekspertų“.

Istorija, tai ne tai, ką už mus pasakys kiti. Istorija yra tai, ką mes pasakysime patys.

Paimk kamerą – ir tavo balsas bus išgirstas!

Festivalio programa:

Lapkričio 28 d., penktadienis

Žmogaus teisių namai, Latako g. 3

10:00 – 12:00 – Festivalio dalyvių bei svečių atvykimas

14:30 – 16:00 – Seminaras „Žmogaus teisių abėcėlė“. Borisas Zvozskovas (Žmogaus teisių namų prezidentas)

Kas ir kaip kalbama apie žmogaus teises. Istorinė apžvalga: žmogaus teisių ištakos. Trys požiūriai į žmogaus teises: „jos jau yra“; „nors ką nors duos – ačiū ir už tai“; „o galbūt susitarsim?“ Žmogaus teisių „karta“. Antro pasaulinio karo pasekmės: žmogaus teisės kaip naujo pasaulio konstravimo pagrindas. Globalinių ir regioninių tarptautinių organizacijų vystymasis:  JT, Europos taryba, OSCE. Bendrieji žmogaus teisių principai: individualus charakteris ir santykių „vertikalės“. Teisės ir laisvės sąvokos. Teisių ir laisvių ribos. Žmogaus pareigos: kiek jų ir kokios jos?Žmogaus teisės XXI amžiuje: nauji iššūkiai.

17:00 – 18:30 – Festivalio atidarymas (įėjimas su kvietimais)

19:00 – 22:00 – Atviras EHU kino klubo susirinkimas (anglų/rusų kalbomis)

Svečiai:

Gediminas Andriukaitis (kino festivalio apie žmogaus teises „Ad hoc: Nepatogus kinas“ direktorius, Vilnius, Lietuva)

Gediminas klausytojams papasakos apie kinematografo apie žmogaus teises ideją, pristatys didžiausius Europos dokumentinių filmų apie žmogaus teises kino festivalius (tokius kaip Prahos kino festivalis  “OneWorld“ ir lenkų “WatchDocs“), taip pat pasidalins praktinėmis kino festivalių organizavimo paslaptimis.

Maria Veits (projektų koordinatorė, Valstybinio Sankt Peterburgo universiteto socialinių komunikacijų laboratorija, sociologijos fakultetas)

Atkakli šiuolaikinės kultūros vizualizacija iš esmės keičia požiūrį apie kultūros bei laiko pažinimą. Šiuo metu vizualiniai metodai socialiniuose moksluose tampa vis aktualesni ir pritraukia vis daugiau specialistų, kurie užsiima tarpdisciplininiais tyrimais. Socialinių komunikacijų laboratorija 2007 m. buvo įkurta Valstybiniame Sankt Peterburgo universitete. Pagrindinis laboratorijos prioritetas – vizualinės kultūros studijos bei tyrimai, taip pat vizualinių technologijų įvadas bei fakulteto ugdymo programos. Šiuo metu tarp laboratorijos projektų galima rasti  kasmetinę rudeninę vizualinių metodų socialiniuose moksluose mokyklą, dokumentinio ir etnografinio kino kino klubą „Kinoakis“, mokymosi kursus ir seminarus apie vizualinę antropologiją ir pan. Laboratorijos projektų koordinatorė Maria Veits papasakos apie vykdomus projektus bei sociologijos fakulteto plėtros  planus vizualizavimo linkme.

Lapkričio 29 d., šeštadienis

Kinoteatras „Skalvija“, A. Goštauto g. 2/15

10.00 – 12.30*K.V. konkursinės peržiūros programa

Žiuri:

  • Almira Usmanova (kino teoretikė, EHU Socialinių mokslų fakulteto profesorė, Minskas-Vilnius, Baltarusija)
  • Sonata Žalneravičiūtė (kinoteatro „Skalvija“ programų koordinatorė, Vilnius, Lietuva)
  • Maksim Žbankov (kino analitikas, kultūrologas, žurnalistas, Minskas, Baltarusija)
  • Gediminas Andiukaitis (kino festivalio apie žmogaus teises „Ad hoc: Nepatogus kinas“ direktorius Vilnius, Lietuva)
  • Skirmantas Valiulis (kino kritikas, Vilnius, Lietuva)
  • Nerijus Milerius (kino teoretikas, filosofas, Vilnius, Lietuva)

13.30 – 16.00 – *K.V. nekonkursinės peržiūros programa

Projektas „Nematomas Minskas“ (pristatys Andrej Gornyh, multimedijos projektų autorius, kino kritikas)

Projektas „Taktinė media“ („375 palata“) (pristatys Aleksej Krivolap, medija aktyvistas)

16.00 – 17.30 – Ekskursija „Bohemiškas Vilnius“, Julijus Žekas (projektas „Sintezija“) (tik festivalio dalyviams)

Žmogaus teisių namai, Latako g. 3

19.00 – 20.30

Atvira paskaita „Lytiškumo suvokimo priemonės: formos ir išraiškos feministinėje kinematografijoje“ (rusų kalba)

Almira Usmanova (kino teoretikė, EHU Socialinių mokslų fakulteto profesorė, Minskas-Vilnius, Baltarusija)

Faktas, jog moteriškas kinas egzistuoja, moterims kinematografėms atrodo savaime supratamas. Parodoksalu, kad neįmanoma rasti priimtiną bei argumentuotą moteriško kino apibrėžimą. Ir visgi į šį klausimą bando atsakyti feministinė teorija, užduodama moteriškam kinui tokius klausimus, kurių sau neužduoda, kaip – kas tai yra „moteriškas kinas“ bei kuo ypatingas „moteriškas žvilgsnis“ i meną bei mus supančią realybę. Tarp šių klausimų galima išskirti tokius:

·Ar galima sutapatinti sąvokas “moteriškas kinas“ ir „feministinė kinematografija“?

·Ar gali „moteriška kinematografija“ leisti sau būti apolitiška?

·Jei feministinis menas iš esmės yra politiškas, tai ar jam reikia ieškoti ypatingų politinės išraiškos priemonių, kurios tuo pačiu metu nėra feministinės?

·Kurioje plotmėje „moteriškas kinas“ įtvirtina „moterišką žvilgsnį“ – ta prasme, autoriaus „žvilgsnį“ į pasaulį bei žiūrovo „žvilgsnį“ į tai, kas vyksta ekrane?

19.00 – 20.30

Atvira paskaita „ Audiovizualinės kultūros naujovės Lietuvoje“ (lietuvių/rusų kalbomis)

Skirmantas Valiulis (kino kritikas, Vilnius, Lietuva)

Fotografijos, televizijos ir kino kritikas, menotyrininkas, VU Žurnalistikos instituto dėstytojas, VPU, LMA lektorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto, LR KM Kino ir fotografijos ekspertų komisijų, LR KM Kultūros ir meno tarybos narys. Skirmantas Valiulis yra daugelio įvairaus pobūdžio publikacijų kino, fotografijos ir TV klausimais Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose autorius. Knygų „Lietuvos fotografija: Vakar ir šiandien“ (1997-2001) sudarytojas ir bendraautorius, „Lietuvos ryto“ priedo „TV antena“ nuolatinis TV apžvalgininkas. Buvo įvairių konkursų žiuri narys: tarptautinio kino festivalio Lagove (Lenkija, 1994, 1995), Krokuvoje (Lenkija, 1996), keturis kartus Lietuvos TV konkurse “Ad rem”.

Lapkričio 30d., sekmadienis

Žmogaus teisių namai, Latako g. 3

09.00 – 10.30 – Seminaras „Naudojant vizualines formas: nauja filmo koncepcija“. Nerijus Milerius (kino teoretikas, filosofas, Vilnius, Lietuva) (rusų kalba)

Paprastai filmai priskiriami atitinkamam žanrui. Tačiau pati „žanro“ sąvoka jau nebelaikoma vienareikšmiška. Tai itin ryšku dokumentiniuose moksliniuose ar mokomuosiuose filmuose. Tokio tipo dokumentalistika nebepateikia „dokumentų“. Tai jau savarankiškas tyrinėjimas, naujų fenomenų sukūrimas, o ne jų objektyvus atspindėjimas.

Žmogaus teisių namai, Latako g. 3

10.45 – 12.15 – Seminaras „Audiovizualinės produkcijos autorinės teisės“. Sergej Zikrackij (teisininkas, Minskas, Baltarusija) (rusų kalba)

Scenarijaus naudojimas: reikia ar ne pasirašinėti sutartis su scenaristais? Sutartiniai santykiai su kūrybine grupe (operatoriais, artistais ir t.t.) Muzikos naudojimas filmuose. Kitų kūrinių naudojimas filmuose (pavyzdžiui, ištraukos iš kitų filmų, teleprogramų, straipsnių arba fotografijos). Kam priklauso perkurto filmo teisės?Kas ir kaip gali be autorinių teisių turėtojų sutikimo naudoti perkurtą filmą? Autorių teisių pažeidimų apsaugos priemonės.

Žmogaus teisių namai, Latako g. 3

12.30 – 14.00 – Seminaras „Kaip nustoti nerimauti ir pradėti kurti kiną“. Andrej Gornyh (kino teoretikas, Minskas-Vilnius, Baltarusija) (rusų kalba)

Mes vis dažniau nuo mūsų gyvenimo realijų slepiamės po įvairiais ekranais – skaitmenine bei mobilia  įranga, kompiuteriais ir televizoriais. Kokio tipo nerimą jaučiame prieš galimą susidūrimą akis į akį su realybės realijomis? Ir kaip mes galime pakeisti situaciją, jei ekanu taps skaitmeninės vaizdo kameros ekranas, kuriame bus matoma ta pati realybė, kuri slepiasi ir už jo? Kas tai – naujasis video ir tarp  kokių galimybių polių jis užima savo poziciją?

Meno Avilys, Vilniaus g. 39, аud. 213-214

15.30 – 18.00 – Seminaras „Kaip nustoti kurti filmą“. Redas Diržys (antimenininkas, Alytus, Vilnius) (lietuvių/rusų kalbomis)

Redas Diržys – lietuvių menininkas ir aktyvistas, politinių sanklodų kritikas, straipsnių ir manifestų, konstatuojančių hierarchinės visuomenės ydas, autorius.

Meno Avilys, Vilniaus g. 39, аud. 213-214

18.15 – 19.45 – Seminaras „Kinas pažodžiui: kino analitiko prabanga ir skurdas“. Maksim Žbankov (kino analitikas, kultūrologas, žurnalistas, Minskas, Baltarusija) (rusų kalba)

Analitika – vaizdo pavertimas žodžiais, interpretacijos proveržis, koncepcijos kūrimas, remiantis kino tekstų ištraukomis. Kino analitiko misija – naujojo Frankenšteino kelias. Autoriaus bei analitiko poreikiai taip pat nesutampa. Kokia prasmė kalbėti apie kiną? Ką (ir kas) kalba mūsų tekstuose? Kuo ypatinga analitiko patirtis amžino partizaninio filmo šalyje? Autoriaus, kuris 15 metų rodė filmus Minsko „Kino klube“ ir kalbėjo apie juos visose įmanomuose medijose, tikslas – išvardinti  problemines zonas ir gyvenimiškas  kino analitikos sritis kaip medijos produktą asmeninėje  išraiškoje.

Žmogaus teisių namai, Latako g. 3

20.00 – 22.00 – Festivalio uždarymas

Programoje:

– Prizininkų apdovanojimas

– Filmo-nugalėtojo peržiūra

– dj Genys

– vj’s Makaura, Egla

Festivalio blogas: http://knopka-vyzova.blogspot.com/

Į seminarus, kino peržiūras bei paskaitas įėjimas laisvas.

Dokumentika apie menininkus

lapkričio 23, 2008

Antrasis Europos dokumentinio kino festivalis vyks Londone lapkričio 18 – gruodžio 8 d., savo tema šiemet festivalis pasirinko dokumentinį kiną apie menininkus ir jų kūryba bei kūrybingas šių menininkų pristatymo formas šiuolaikinėje dokumentikoje.

<…>

Festivalio programoje pristatomas ir lietuviškas pilnametražis meninės dokumentikos filmas „Vabzdžių dresuotojas“ (2008, Era Film), kuriame pasakojama apie tūrinės (lėlinės) animacijos pradininką Vladislavą Starevičių (1882-1965), vadintą Europos Disnėjumi, vieną labiausiai pamirštų ankstyvojo kino genijų.

Kurti animaciją Starevičius pradėjo Lietuvoje, išgarsėjo tik persikėlęs į Rusiją, vėliau sėkmingai kūrė Prancūzijoje, buvo vadinamas animacijos alchemiku, išradusiu unikalius animacijos metodus. Bandant „atkoduoti“ Starevičiaus mąstymo būdą filme persipina biografijos faktai, atsiminimai, faktinė informacija, paties menininko filmų fragmentai.

Daugiau – ČIA>

“Worldstar“ – filmas apie ekscentrišką fotografuojantį senuką.

Filmas apie fotografus Bernd Becher ir Hilla Becher.

“Clara.B“ – filmas apie fotografę ( docu-fiction žanras ).

“Occupation Arne“ – filmas apie keliaujantį fotožurnalistą.

Bernd and Hilla Becher

Bernd and Hilla Becher

Bernd Becher ir Hilla Becher

Annie Leibovitz ir kiti rinktiniai fotoportretai Londone – iki 2009 m. vasario mėn.

lapkričio 23, 2008

Annie Leibovitz

Londone National Portrait Gallery veikia paroda “Annie Leibovitz: A Photographer’s Life, 1990–2005“. Galimybė pamatyti 150 fotoportretų, fotografijos istorijos šedevrų.

Knyga “Annie Leibovitz at Work“

Annie Leibovitz

Kita toje pačioje galerijoje vykstanti paroda – Taylor Wessing firmos remiama fotoportretų kolekcija.

Hendrik Kerstens

Hendrik Kerstens

Migruojančios akademijos – gyvai

lapkričio 23, 2008

beyond_youtopia

Prasidėjo dviejų metų migruojancių akademijų programa. Šiuo metu Berlyne vyksta

pirma jos dalis, turime gyvą transliaciją iki lapkričio 30 d.    ČIA>

Daugiau:

http://www.migrating-reality.com/blog/

http://www.migaa.eu

Tarp: vilniaus/kauno/klaipėdos/šiaulių

lapkričio 23, 2008

visual_culture

Tarptautinis audiovizualinės ir eksperimentinės poezijos festivalis „tarp: vilniaus/kauno/klaipėdos/šiaulių“ baigdamas savo maratoną per Lietuvą, rimčiau šio mėnesio pabaigoje stabtelės Vilniuje.

Lapkričio 27d. 20h bare “Satta” (Vilniaus g. 16, “Lietuvos ryto” redakcijos kiemas) pirmąkart bus galima bus išgirsti AGFAntye Greie Fuchs iš Vokietijos. Nors ir vadinama „žymia naujo nuoširdumo atstove elektroninės muzikos srityje“, menininkė nėra lyrikė. Veikiau – „elektroninės muzikos instrumentu – kompiuteriu – grojanti atlikėja“ arba šiuo metu populiaraus termino „Poem Producer” atstovė. Viename asmenyje slypi poetė, vokalistė ir muzikos kūrėja.

Lapkričio 29 d. nuo 17h klube “Musė“ (Jakšto g. 9) – intensyviausia „tarp 09“ festivalio programa: performansai, poetinio kino peržiūros, Beno Šarkos audiovizualinis projektas „Pilka beveik balta“; audiopoetinio spengsmo grupės „Betoniniai triušiai“ ir „AVaspo“ pasirodymai, poezijos klipų nominantų paskelbimas ir apdovanojimas, kanadietės Doros Bleu eksperimentinės akustikos koncertas ir naktiniai slam‘o skaitymai, kuriuose gali sudalyvauti kiekvienas.

Programa: www.tarpfest.lt

Pirmą ir antrą kartą

lapkričio 20, 2008

PLAKATAS_72x102_FINI.indd

Pirmą ir antrą kartą

STROOM Premium menininkai ir
retroaktyvi anksčiau negrąžintų darbų paroda

XI. 22 – XII. 31

Atidarymas: lapkričio 22 d., šeštadienį, 18 val.

Organizatoriai: STROOM Den Haag ir Šiuolaikinio meno centras
Kuratoriai: Virginija Januškevičiūtė ir Valentinas Klimašauskas

Atidžiai įsižiūrėję į šiemetinės STROOM premijos menininkų kūrinius įsitikinsite, kad kiekvienam jų itin svarbus dialogas su šiuolaikinio ir modernaus meno istorija. Specialiai parodai sukurtą Channos Boon filmą galima suvokti kaip aliuziją į tapybos mirties mitą. Kinetinė Bram Vreven instaliacija, nors ir begarsė, o gal kaip tik todėl, daugiausia sąsajų turi su šeštojo-septintojo dešimtmečių eksperimentais muzikoje, o Ton Schuttelaar į Vilnių atsiųsti kūriniai kuo gryniausiais pavidalais replikuoja ready-made gestus. Dar net neinstaliavus parodos, šios sąsajos jau buvo tokios tvirtos, kad būtinai norėjosi tarp kūrinių ir modernizmo (kurį atstovauja ir septintojo dešimtmečio ŠMC pastatas) įterpti kažką, kas suteiktų jiems daugiau erdvės. Juolab, kad pačiame pastate knibždėte knibžda prieštaringų vidinio dialogo nuotrupų, kurias buvo nutarta sujungti į vieną pasakojimą.

Šiuolaikinio meno centro veiklos kontekste šią parodą galima pavadinti pseudo-muziejine. Dauguma jos pavadinime minimų “negrąžintų“ darbų – tai nuolat ŠMC esantys kūriniai, praradę kūrinio statusą ar nuolat klaidingai priskiriami kitiems autoriams.  Tarp jų – kadaise specialiai įrengtas ir iki šiol išlikęs įdubimas grindinyje priešais ŠMC įėjimą, užrašas ŠMC fasade, išjungta šviesos instaliacija, uždažyti kūriniai parodų salių sienose. Kiti yra ar buvo tapę ikoniniais, neatskiriamais nuo pastato, ar atvirkščiai, sukurti bendradarbiaujant su Vilniaus Šiuolaikinio meno centru, tačiau dėl įvairių priežasčių niekuomet čia neeksponuoti. Seniausiųjų darbų parodoje autoriui šiemet sukaktų 100 metų, o jo kūriniai pastate saugomi seniau, nei veikia pati institucija. Darbus, kurių neįmanoma eksponuoti parodos salėje, padės surasti parodos bukletas.

Tam tikra prasme tai dvi parodos vienoje; turbūt nenuostabu, kad joje atsirado kūrinių, kurių tarsi neturėtų būti nė vienoje. Dvigalvį romėnų dievą Janą, globojusį vartus, tarpdurius ir įvairius laiko aspektus, galima laikyti vienu iš šios parodos įkvėpimo šaltinių, kaip ir lakų rašytojo Italo Calvino posakį, kad neįmanoma tos pačios knygos perskaityti du (ar tris) kartus vienodai. Paroda daug dėmesio skiria revizionistinėms meno praktikoms ir kultūrinės amnezijos temai.

Kūriniai parodoje ir publikacijoje:

Jono Basanavičiaus portretas, 1977 ir XVII amžiaus šienpjovių talka, 1981 – Blažiejus Krivickas
Aš esu menininkas / aš save myliu, 1996 – Konstantinas Bogdanas
Specialus projektas Šiuolaikinio meno centrui, 2000 – Ulrich Ruckriem
Nuo žalios iki kažko kito, 2001, ir Kiekvienas yra menininkas, 2001 – Pierre Bismuth
Šventė – nelaimė, 2001 – Deimantas Narkevičius
Balutė, 2001 – Keith Wilson
Kas įvyksta Halifaxe, lieka Halifaxe (36 skaidrės), 2004-2006 – Mario Garcia Torres
Voratinklis, 2006 – Benoît Maire
Beckett-Beaumont, 2007 – James Beckett
Gerard Byrne „1984 and beyond“ Vilniaus Dailės parodų rūmuose, 2008 – Gintaras Didžiapetris
Tai ne tai, 2004, 2008 – Ben Kinmont
Nuolat veikianti paroda, 2008 – Elena Narbutaitė
Specialus projektas spaudai, 2008 – Goda Budvytytė ir Akvilė Anglickaitė (iliustracijoje)
Rays, 2008 – Bram Vreven
Į egzistenciją, 2008, Originaliai sudėti, 2008, ir Kartais, 2008 – Ton Schuttelaar
Saša, 2008 – Channa Boon
ir kiti.

Ir tada atėjo Džonis

lapkričio 19, 2008

IR TADA ATĖJO DŽONIS
Liudviko Buklio ir Antano Gerliko paroda
2008 11 21 – 2008 12 31
Tulips & Roses, Gaono g. 10, Vilnius
Atidarymas: 2008 11 21, 19:00
Tulips & Roses galerija su džiaugsmu pristato Liudviko Buklio ir Antano Gerliko parodą ir kviečia atšvęsti jos atidarymą
šį penktadienį (lapkričio 21) – 19:00 H.
_
Detektyvinį apsakymą “Žmogžudystės Morgue gatvėje” Edgar Allan Poe pradeda ne nuo istorijos, o nuo teorinio klausimo – kuo
paremti gero detektyvo analitiniai gebėjimai? Šį klausimą galima suformuluoti ir taip: ar geras detektyvas yra geras šachmatininkas?
Ar detektyvas turi gerai įsisąmoninti tam tikrą taisyklių rinkinį ir gebėti vienu kartu atlikti aibę skaičiavimų? Ar, priešingai, tikro
detektyvo įžvalgos nesusijusios nei su šachmatais, nei su matematika? Anot Poe, detektyvo-šachmatininko įvaizdis yra niekam tikęs.
Šachmatininko talentas yra tiesiog gera atmintis – sugebėjimas pagal nekintančių taisyklių rinkinį suskaičiuoti kuo didesnį kiekį
galimų ėjimų. Šachmatai iš tiesų yra seklus, paviršutiniškas žaidimas. Skirtingos figūrėlių vertės ir galimų ėjimų begalybė tiesiog
maskuoja tai, kad visos įmanomos šio žaidimo kombinacijos yra jau apibrėžtos keliomis taisyklėmis ir nekintančiu kovos lauku.
Daug rafinuotesnis, daug artimesnis tikro detektyvo mąstysenai žaidimas yra šaškės, rašo Poe. Tik neatidžiam stebėtojui
gali pasirodyti, kad šaškių partijos intriga pasibaigia lentoje likus vos keliomis figūrėlėms, kai dvi ar trys galimos ėjimų kombinacijos
akivaizdžios abiems žaidėjams. Iš tiesų tai yra akimirka, kai žaidimas išsivaduoja iš apibrėžtų taisyklių, kai partijos baigtis priklauso
tik nuo laimėtojo sugebėjimo pažinti savo priešininką geriau, nei pažįsta jis pats. “Netekęs įprastų nuorodų analitikas ima gilintis į
savo oponento charakterį, susitapatina su juo, ir dažnai akimirksniu pamato vienintelį būdą (kartais tiesog absurdiškai paprastą),
kuriuo galima priversti priešininką suklysti”, – rašo Poe. Priešininko veido spalva, mimika, trumpas žvilgsnis ar rankos judesys
lemiamą akimirką pasako daugiau, nei šaškių išsidėstymas lentoje. Tai ypatingas momentas, kuomet ne egzistuojančios taisyklės
nulemia žaidėjų sprendimus, o nenumatytas sprendimas gali laisva valia sukurti taisyklę. Kitaip tariant, tikroji intriga prasideda
tuomet, kai žaidimas taisyklėmis tampa žaidimo taisyklės dalimi.
Liudviko Buklio ir Antano Gerliko kūryba yra artima Poe detektyvo Dupin mąstysenai. Dupin nėra nei racionalumo
įsikūnijimas, nei mistinėmis galiomis apdovanotas žiniuonis. Jo paslaptis yra gebėjimas tapti kitu žmogumi, fiziškai įsikūnyti į savo
priešininkus. “Kai noriu sužinoti, protingas ar kvailas, geras ar suktas yra koks nors žmogus, bandau kiek įmanoma tiksliau
pamėgdžioti jo veido išraišką – tuomet stebiu, kokios mintys ir jausmai kyla manyje”, – svetimais žodžiais kalba Dupin. Tikras
detektyvas iš tiesų yra ne tas, kuris turi savo mąstymo sistemą, o tas, kuris sugeba mąstyti pagal kitų sistemas. Ne tas, kuris kiaurai
permato žmonių sielas, o tas, kuris gali tapti veidrodžiu kitų akims. Būtent taip veikia ir Antanas su Liudviku. Jie visuomet žaidžia
pagal žiūrovo taisykles. Regis, tik žiūrovas nusprendžia, kokia turi būti žodžių ir daiktų tvarka. Tačiau laikas nuo laiko kažkas
pasikeičia – raidės lieka savo vietose, tačiau staiga nebegaliu jų perskaityti. Mano atvaizdas veidrodyje sujuda šiek tiek anksčiau, nei
aš pats.
Visai nenoriu pasakyti, kad Antanas su Liudviku konstruoja Trojos arklius žiūrovo galvoje. Nėra taip, kad kūrinio “vidus“
staiga pasirodytų besąs kitoks, nei “paviršius“. Dalykai čia yra subtilesni. Knygoje “Istorijos salos“ antropologas Marshall Sahlins
aprašo pirmąjį kapitono Kuko apsilankymą Havajų salose 1778 metais. Sunku įsivaizduoti, kas turėjo dėtis havajiečių galvose, kai
horizonte pirmą kartą pasirodė vakariečių laivai. Galima spėti, kad įvyko radikalus pasaulėžiūros lūžis – havajiečių visata turėjo
staiga susidurti su kitybe, kuri netilpo jokiose suvokimo schemose. Nieko panašaus, rašo Sahlins. Tą akimirką, kai Kukas žengė
pirmąjį žingsnį Havajuose, jis jau buvo tapęs Metų Dievu Lonu, tradiciškai sugrįžusiu pas havajiečius atnaujinti vaisingąsias žemės
galias. Nuo tada, iki pat savo mirties Kukas rūpestingai vykdė Lono pareigas, kurios buvo numatytos havajiečių papročiuose. Vakarų
pasaulis ir visa jo tvarka įsismelkė į Havajų kultūra be jokių lūžių. Kapitonas Kukas pats to nežinodamas ėmė elgtis kaip dievas, o
havajiečiai lyg niekur nieko įsitraukė į Vakarų komercijos sistemą. Pasaulio pasikeitimas turėjo įvykti kaip stebuklas, tačiau jis
puikiausiai tilpo kasdienybės rėmuose. Ar jis taip pat galėtų tilpti parodos rėmuose? Manau, kad taip.
Norėdami gauti daugiau informacijos apsilankykite www.tulipsandroses.lt arba rašykite adresu info@tulipsandroses.lt.

Tikras fotošopas…

lapkričio 16, 2008

1226001873yuf5iwj-thumb-520x323

Tai tikrai didelio formato fotošopo veidas.

ČIA> galima pamatyti, kaip jis buvo gaminamas…

Pagarba kantrybei…