Ir tada atėjo Džonis

by

IR TADA ATĖJO DŽONIS
Liudviko Buklio ir Antano Gerliko paroda
2008 11 21 – 2008 12 31
Tulips & Roses, Gaono g. 10, Vilnius
Atidarymas: 2008 11 21, 19:00
Tulips & Roses galerija su džiaugsmu pristato Liudviko Buklio ir Antano Gerliko parodą ir kviečia atšvęsti jos atidarymą
šį penktadienį (lapkričio 21) – 19:00 H.
_
Detektyvinį apsakymą “Žmogžudystės Morgue gatvėje” Edgar Allan Poe pradeda ne nuo istorijos, o nuo teorinio klausimo – kuo
paremti gero detektyvo analitiniai gebėjimai? Šį klausimą galima suformuluoti ir taip: ar geras detektyvas yra geras šachmatininkas?
Ar detektyvas turi gerai įsisąmoninti tam tikrą taisyklių rinkinį ir gebėti vienu kartu atlikti aibę skaičiavimų? Ar, priešingai, tikro
detektyvo įžvalgos nesusijusios nei su šachmatais, nei su matematika? Anot Poe, detektyvo-šachmatininko įvaizdis yra niekam tikęs.
Šachmatininko talentas yra tiesiog gera atmintis – sugebėjimas pagal nekintančių taisyklių rinkinį suskaičiuoti kuo didesnį kiekį
galimų ėjimų. Šachmatai iš tiesų yra seklus, paviršutiniškas žaidimas. Skirtingos figūrėlių vertės ir galimų ėjimų begalybė tiesiog
maskuoja tai, kad visos įmanomos šio žaidimo kombinacijos yra jau apibrėžtos keliomis taisyklėmis ir nekintančiu kovos lauku.
Daug rafinuotesnis, daug artimesnis tikro detektyvo mąstysenai žaidimas yra šaškės, rašo Poe. Tik neatidžiam stebėtojui
gali pasirodyti, kad šaškių partijos intriga pasibaigia lentoje likus vos keliomis figūrėlėms, kai dvi ar trys galimos ėjimų kombinacijos
akivaizdžios abiems žaidėjams. Iš tiesų tai yra akimirka, kai žaidimas išsivaduoja iš apibrėžtų taisyklių, kai partijos baigtis priklauso
tik nuo laimėtojo sugebėjimo pažinti savo priešininką geriau, nei pažįsta jis pats. “Netekęs įprastų nuorodų analitikas ima gilintis į
savo oponento charakterį, susitapatina su juo, ir dažnai akimirksniu pamato vienintelį būdą (kartais tiesog absurdiškai paprastą),
kuriuo galima priversti priešininką suklysti”, – rašo Poe. Priešininko veido spalva, mimika, trumpas žvilgsnis ar rankos judesys
lemiamą akimirką pasako daugiau, nei šaškių išsidėstymas lentoje. Tai ypatingas momentas, kuomet ne egzistuojančios taisyklės
nulemia žaidėjų sprendimus, o nenumatytas sprendimas gali laisva valia sukurti taisyklę. Kitaip tariant, tikroji intriga prasideda
tuomet, kai žaidimas taisyklėmis tampa žaidimo taisyklės dalimi.
Liudviko Buklio ir Antano Gerliko kūryba yra artima Poe detektyvo Dupin mąstysenai. Dupin nėra nei racionalumo
įsikūnijimas, nei mistinėmis galiomis apdovanotas žiniuonis. Jo paslaptis yra gebėjimas tapti kitu žmogumi, fiziškai įsikūnyti į savo
priešininkus. “Kai noriu sužinoti, protingas ar kvailas, geras ar suktas yra koks nors žmogus, bandau kiek įmanoma tiksliau
pamėgdžioti jo veido išraišką – tuomet stebiu, kokios mintys ir jausmai kyla manyje”, – svetimais žodžiais kalba Dupin. Tikras
detektyvas iš tiesų yra ne tas, kuris turi savo mąstymo sistemą, o tas, kuris sugeba mąstyti pagal kitų sistemas. Ne tas, kuris kiaurai
permato žmonių sielas, o tas, kuris gali tapti veidrodžiu kitų akims. Būtent taip veikia ir Antanas su Liudviku. Jie visuomet žaidžia
pagal žiūrovo taisykles. Regis, tik žiūrovas nusprendžia, kokia turi būti žodžių ir daiktų tvarka. Tačiau laikas nuo laiko kažkas
pasikeičia – raidės lieka savo vietose, tačiau staiga nebegaliu jų perskaityti. Mano atvaizdas veidrodyje sujuda šiek tiek anksčiau, nei
aš pats.
Visai nenoriu pasakyti, kad Antanas su Liudviku konstruoja Trojos arklius žiūrovo galvoje. Nėra taip, kad kūrinio “vidus“
staiga pasirodytų besąs kitoks, nei “paviršius“. Dalykai čia yra subtilesni. Knygoje “Istorijos salos“ antropologas Marshall Sahlins
aprašo pirmąjį kapitono Kuko apsilankymą Havajų salose 1778 metais. Sunku įsivaizduoti, kas turėjo dėtis havajiečių galvose, kai
horizonte pirmą kartą pasirodė vakariečių laivai. Galima spėti, kad įvyko radikalus pasaulėžiūros lūžis – havajiečių visata turėjo
staiga susidurti su kitybe, kuri netilpo jokiose suvokimo schemose. Nieko panašaus, rašo Sahlins. Tą akimirką, kai Kukas žengė
pirmąjį žingsnį Havajuose, jis jau buvo tapęs Metų Dievu Lonu, tradiciškai sugrįžusiu pas havajiečius atnaujinti vaisingąsias žemės
galias. Nuo tada, iki pat savo mirties Kukas rūpestingai vykdė Lono pareigas, kurios buvo numatytos havajiečių papročiuose. Vakarų
pasaulis ir visa jo tvarka įsismelkė į Havajų kultūra be jokių lūžių. Kapitonas Kukas pats to nežinodamas ėmė elgtis kaip dievas, o
havajiečiai lyg niekur nieko įsitraukė į Vakarų komercijos sistemą. Pasaulio pasikeitimas turėjo įvykti kaip stebuklas, tačiau jis
puikiausiai tilpo kasdienybės rėmuose. Ar jis taip pat galėtų tilpti parodos rėmuose? Manau, kad taip.
Norėdami gauti daugiau informacijos apsilankykite www.tulipsandroses.lt arba rašykite adresu info@tulipsandroses.lt.

Reklama

Žymos: , , , , ,

2 atsakymai to “Ir tada atėjo Džonis”

  1. jolanta Says:

    radom Liudviko Buklio studento pazymejima, atsiliepkite!

  2. liudvikas Says:

    super as ji pameciau pries savaite
    labai but gerai susitikti.

    liudvikasbuklys@gmail.com

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: