Archive for 2009 kovo

Filmo “Nerutina” virtualus seansas

kovo 30, 2009

Kovo 30 d., pirmadienį, internete įvyks pirmasis lietuviško nekomercinio kino seansas.

Nemokamai interneto erdvėje pažiūrėti trumpametražį režisierės Jūratės Samulionytės filmą “Nerutina” kviečia Vilniaus tarptautinis kino festivalis “Kino pavasaris”. „Suprantame, kad ne visi turi galimybę aplankyti festivalio filmus darbo valandomis arba vakare. Todėl nusprendėme organizuoti virtualų kino seansą tiems, kurie gali rasti laiko pažiūrėti filmą su kolegomis per pietų pertrauką darbe, bei tiems, kurie filmą pasižiūrės vakare užmigdę vaikus. Kitaip tariant, kalnas ateis pas Mahometą, o ne atvirkščiai“, – žaismingai unikalų projektą pristato „Kino pavasario“ vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška. Entuziastingai projektą sutiko ir trumpametražio filmo režisierė J.Samulionytė. Ji džiaugėsi, kad filmą internetu turės progą pamatyti daugiau žiūrovų. „Nemažai žmonių kartais jaučiasi patekę į monotonijos pinkles. Žiūrint filmą, jie galės iš jų ištrūkti, ar bent jau pamąstyti, kaip tai padaryti. Būtent apie bėgimą nuo rutinos ir yra mano kūrinys“, – sako J.Samulionytė. „Nerutina“ – tai pirmasis fotofilmas Lietuvoje, sudėliotas iš 80 000 fotokadrų. Filme pasakojama apie pusamžį biuro darbuotoją Henriką, kurio darbas – nesibaigianti rutina, besikartojantys veiksmai, mechaninių įrengimų ritmas. Jis vienišius, gyvenantis slaptame ir spalvingame savo daiktų pasaulyje. 15 min. trukmės filmas internetu bus transliuojamas du kartus.

Pirmojo kino seanso internete pradžia – 14 val., antrojo – 22 valandą. Abiejų seansų metu filmas bus rodomas maždaug pusvalandį, todėl prisijungti ir pažiūrėti jį bus galima per 20 min. nuo seanso pradžios. Filmą bus galima pamatyti interneto adresu kinopavasaris.lt, paspaudus reklaminį skydelį „Pirmasis virtualusis kino seansas Lietuvoje“ arba penki.tv/nerutina. Filmą „Nerutina“ galės pažiūrėti ir „Skynet“ interneto vartotojai bei interaktyvios televizijos „Penki TV“ klientai (jie filmą matys 33-iuoju kanalu). Šio projekto įgyvendinimu rūpinasi bendrovė „Penkių kontinentų“ Komunikacijų centras.

Informacija iš http://www.kinopavasaris.lt

Laiškas nuo Julijos. Nr.4

kovo 27, 2009

Mielieji, šiąnakt palieku ūkanų šalį. Nežinau, kur važiuoju – lyg ir lankyti bičiulio, per Vokietiją į Amsterdamą. Bet kas žino, kaip viskas pasisuks. Tikslu tik tai, kad balandžio 1-osios pokštu atsirasiu kaimyninėje Latvijoje, o kitądien džiūgausiu pavasarėjančiomis Vilniaus kalvomis. Ir šviesiai tikiu, kad kitą savaitę sugebėsime pasimatyti, ir iš keisto internetinio rašto virsiu apčiuopiamu žmogumi. Bet kol kas – truputį apie Lindsay Seers kūrybą.

21

Autorės darbus mačiau pati jau minėtoje parodoje ALTERMODERN ir puikioje galerijoje šalia pat namų. Taip pat perskaičiau It Has To Be This Way parodai skirtą knygą.

Extramission 6 (Black Maria) 2009 – pseudo-dokumentinis, autobiografinis ir gana siurrealistinis filmas apie Lindsay Seers kūrybinį gyvenimą, rodomas Tomo Edisono pirmosios kino studijos modelyje – 1893 metų pastate, kuriame įvyko fotografijos virsmas judančiu atvaizdu – filmu. Iš pateiktos medžiagos (dokumentikos fragmentų, montuotų siurrealių scenų, animacijos, meninikės fotografijų ir t.t ) sužinome, kad būdama vaiku, meninkė visiškai nekalbėjo. Filme teigiama, kad greičiausiai jos nebylumas – pasėkmė itin gerai išvystytos fotografinės atminties, kuri išblėso vos tik jai prabilus (pirmuosius žodžius “Ar tai aš?” ji ištarė būdama 8nerių, pamačiusi savo fotografiją). Praradusi savo unikalią atmintį, Lindsay tenorėjo ją susigrąžinti ir “tapo fotokamera” – savo burną pradėjo naudoti kaip pinholą: savo kūną naudojo kaip tikslų diafragm0s, užtvaro ir stovo derinį. (visa meninkės kūryba apipinta tam tikro misticizmo: Seers įkūnijo savo alter ego į dvigalvę lėlę, kurios burnoje taip pat buvo paslėptas fotoaparatas. Lėlės akys ir galvos nuolat judėdavo ir kai žiūrovas mažiausiai tikėdavosi, atsiverdavo jų abiejų burnos, ir žiūrovas būdavo nufotografuojamas. Išryškinta fotografija būdavo eksponuojama parodoje.) Brandesnio amžiaus, ir sukaupusi daugiau patirties, po apsilankymo gimtinėje, Lindsay persikūnijo į “projektorių” ir pradėjo skleisti vaizdus. Filme daug kalbama apie keliones ir savęs pažinimą jų metu. Labiausiai įsiminė sakinys, kad kelionės jai buvo ne tokia pati smagi ir džiaugsminga patirtis, kaip daugumai. Ji keliavo ne tam, kad pamatytų naujas šalis ar pažintu naujus žmones. Kelionės jai buvo kūryba ir darbas, o svarbiausia – savo vienišumo išraiška.

Įdomu tai, kad savo kūną ji naudojo kaip fotokamerą, o gyvenimą ir keliones – kaip tiriamąją medžiagą. Keli fotografiniai Seers darbai :

image_13

image_21

Naujausias Seers darbas – video instaliacija apie jos tragiško likimo seserį, praradusią atmintį ir bandančią iš naujo atrasti save. Biografiniais (arba pseudo-biografiniais!) faktais paremti 2 filmai apie Christine Parkes, kuriuose pateikiami interviu su ją pažinojusiais žmonėmis, laiškai, Christine dienoraščiai ir fotografijos. Po paslaptingo sesers dingimo, Seers leidžiasi į kelionę po Christine lankytas vietas ir bando atsekti jos pražūties priežastis. Pasakojimas kupinas mistikos, keistų faktų apie Švedijos karalienės Christine gyvenimą, su kuriuo pasakojimo herojė save tapatino.. Parodos dalis – knyga “It Has To Be This Way”, kurioje visa istorija pateikiama artimųjų laiškais ir pačios Seers komentarais ir nuotraukomis. Vis dėlto knygos pradžioje įspaustas įrašas, kurio netikslus vertimas –Visi šio pasakojimo veikėjai yra fiktyvūs. Bet koks panašumas į gyvus ar mirusius asmenis yra visiškai atsitiktinis. Jei panašumas egzistuoja – tai jokiu būdu ne tyčinis aktas. O knygos pabaigos įrašas byloja štai ką: Šio teksto sąlyga – viskas turi būti tiek pat tikra, kiek ir “fotografinė tiesa”, t.y.  kad viskas privalo turėti ryšį su įvykiais, galėjusiais nutikti vienu ar kitu būdu. Tai kas gi yra tiesa? pirmasis ar paskutinis puslapis? Seers kūryba ar gyvenimas? Ar ši istorija – tiesa? Ar mūsų visų bylojamos istorijos – tiesa? Kas yra mūsų pasakojamos gyvenimo istorijos?

Christine susikūrė savo naują gyvenimą iš senų fotografijų, nieko nežinodama apie jas. Nežinodama jose atvaizduotų žmonių. Tai kelionė ir atradimai. Fotografijas ji naudojo kaip žemėlapį ir kelrodį.

Ką gali pasakyti jūsų pačių fotografiniai archyvai?

Ar skiriasi tai, ką jie byloja jums patiems, ir kaip į juos reaguoja svetimi?

Tokie du klausimai šiam savaitgaliui. Pasirauskite pamirštuose archyvuose. Ir pažvelkite į tuos, kuriuos kruopščiai ruošiate draugams, vaikams ir anūkams. Jei tokius turite, ką norite jais pasakyti? Ar tai, ką sakote – tiesa? Ar tai turi būti tiesa? Ir pagaliau, kas yra fotografinė tiesa?

puikių jums dienų, iki susimatymo!

Geografija / žaidimas 2

kovo 27, 2009

Ženios internetinėj svetainėj visada galima aptikti smagių radinių. Štai ką verta pamatyti, galvojant apie geografiją ir žaidimus:

zenia3330353133_fcee8b57b6

zenia3355195312_945370e899

zenia3354379249_b6dbdbe7ab

http://www.flickr.com/photos/zhenianja/ – čia tiems, kas nori pamatyti daugiau Ženios darbų.

Ir prisipažinkit, kas paliko mokyklos kompiuterio desktope šitą žaismingą kadrą (šiuo metu autorius nežinomas…):

r001-007

Geografija / žaidimas 1

kovo 27, 2009

picturegreta-317

Gretos geografiškas ir ramus žaidimas patalpoj man priminė romantiškojo peizažų stebėtojo Caspar David Friedrich’0

tapybą (jis labai dažnai tarp žiūrovui rodomo peizažo įterpia dar vieną ar kelis žiūrovus):

Caspar David Friedrich

Caspar David Friedrich

Šiuo atveju Gretos fotografijoj matom žmogų, kuris mato dar vieną žmogų, matantį peizažą. Nežinome tik, ar Gretos fotografuojama Ugnė bando nustumti tą mažą žmogeliuką nuo olos?

Beje, del rašymo, komentavimo ir veiklos bloge. Visi adresai, kuriuos jūs man surašėte, nelabai gali būti vartotojais, kol nėra užsiregistravę patys kaip wordpress sistemos vartotojai. Taigi pradžią turit padaryti patys – į interneto adresų eilutę įrašote kokį nors žodį, pavadinimą, kokiu norėtumėte turėti savo blogą ir po taško -žodį “wordpress” (pvz.   http://www.greta.wordpress.com). Jei blogas su tokiu pavadinimu jau užimtas, galvojate kitokį pavadinimą, ir jei jis nebus užimtas, wordpress sistema pati pasakys jums, ką daryti toliau, kad užsiregistruotumėt. Kai tai jau padarysit, parašykit man (makaura@yahoo.com) – tada jau itrauksim jus į vienofoto blogo autorių sąrašą. galėsit rašyti, komentuoti, dėti nuotraukas. Jei nepavyks to padaryti patiems, sakykit Rasai arba man – padarysim tai pamokų metu. Sėkmės! Greit bus dar daugiau geografiškai nusiteikusių nuotraukų ir komentarų.

Luko ir Joanos stop motion

kovo 27, 2009

Vertinimų laukia Luko Liaukevičiaus filmukas iš fotografijų:

Ir Joanos Gunevič filmukas:

Luko internetinis puslapis

kovo 25, 2009

Dedame į nuolatinių nuorodų stulpelį (Personalūs) Luko Liaukevičiaus internetinę svetainę. Žiūrėkit, gėrėkitės, vertinkite!

http://public.fotki.com/white-dragon/

paveikslelei052-vi

ART-O-THLON

kovo 24, 2009

art-o-thlon-call

Esi jaunas menininkas? Turi ne tik talento, bet ir sportinio azarto? Gal net esi pasiruošęs tapti žymiu? Tarptautinis menų čempionatas ART-O-THLON laukia tavęs!

Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009, kartu su Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos nacionalinė televizija skelbia kvietimą dalyvauti pirmajame tarptautiniame menų čempionate ART-O-THLON.

ART-O-THLON

Pirmasis pasaulyje unikalus meno renginys, kurio formatas primena Olimpiados struktūrą ir strategijas; meniniai projektai, kuriami ir įgyvendinami stebint televizijos kameroms, o kartą per savaitę – tiesioginiame TV eteryje; draugiška atmosfera, kūrybinis džiaugsmas, akademinės žinios ir varžybų malonumas bei visuomenės dėmesys. ART-O-THLON apjungia įvairių sričių menus (tapybą, fotografiją, architektūrą, dizainą, medijų meną ir kt.), skatina meno išėjimą iš galerinių erdvių, komunikaciją su visuomene, ryškina tarpdisciplininio meno tendencijas, naujus dėstymo metodus, kvestionuoja įprastus meninės edukacijos tipus. Savo forma ART-O-THLON giminingas realybės šou laidoms, tačiau turiniu yra artimas rimtoms kultūrinėms programoms, pateikiančioms informaciją apie naujausias menines tendencijas, ryškiausius menininkus, aktualiausius meninius procesus. ART-O-THLON siekia aktyvaus visuomeninių vertybinių struktūrų ir meno santykio, skirtingai nei tradicinės ir neretai hipokritiškos „kritinės refleksijos“, išlaikančios saugų atstumą tarp meno kūrinio turinio ir išskirtinio kultūrinio konteksto, kuris suteikia meno kūriniui ir jo autoriui specialią moralinę autonomiją, dažnai paremtą „outsider’io“ konstruktu. Šis projektas panardina dalyvius (studentus, menininkus, dėstytojus) ir jų veiklos rezultatus (meno kūrinius) į populiariosios kultūros kontekstą. Projekto metu unikali meninė veikla vyks agresyvios populiariosios kultūros kontekste. „Show bussines“ yra šio projekto tematika ir meninis metodas. ART-O-THLON galima būtų pavadinti kultūrinių dalelių greitintuvu, siekiančiu gilaus populiariosios kultūros ir konceptualaus meno susidūrimo, tikintis užfiksuoti dažnai nepastebimas hibridizuotas kultūrines anomalijas, meno kūrimo procesus, meno studentų kūrybinius rezultatus.

ART-O-THLON dalyviai

Meno studentai ir jaunieji menininkai iš visos Europos; kūrybingos sielos, kurios nebijo būti dėmesio centre ir šį buvimą supranta kaip vieną iš galimų kūrybinės ekspresijos legitimacijų; energingi ir komunikabilūs, kameros nebijantys, dirbantys įvairiais meniniais būdais ir priemonėm menininkai.

ART-O-THLON mechanizmas

Draugiškose, bet intriguojančiose varžybose rungsis 4 menininkų komandos, kiekvieną jų sudarys 4 įvairių meno sričių menininkai, kurie didžiąją savaitės dalį bus intensyviai užsiėmę kūrybinių užduočių įgyvendinimu. Vieną kartą per savaitę menininkai kurs tiesioginėje televizijos laidoje, bus stebimi ir vertinami meno kritikų, istorikų ir kultūrologų. Auditorijos dalyviai ir laidos žiūrovai galės balsuoti už savo numylėtinius.

ART-O-THLON nauda dalyviams

Visuomenės, spaudos ir kritikų dėmesys bei kontaktai; savaitinių paskaitų ciklai, kuriuos ves garsūs šiuolaikinio meno ir kultūros tyrinėtojai. Projekto dalyviai turės galimybę gauti tam tikrą kreditų skaičių (ECTS); kultūrinis ir ne pelno siekiantis renginys ART-O-THLON numato kuklius prizus ir ribotas materialines galimybes meno projektų įgyvendinimui, tačiau nevaržo kūrybinės laisvės; kelionė į projekto vietą ir atgal bei nakvynės išlaidos bus pilnai padengtos organizatorių. Dalyviai gyvens studentų bendrabutyje (VDA).

ART-O-THLON registracija

Užpildyk paraiškos formą tinklapyje www.artothlon.com. Praėjęs pirmąjį atrankinį turą, būsi pakviestas dalyvauti atrankiniame interviu Vilniuje (visas kelionės ir apgyvendinimo išlaidas padengia organizatoriai). Atrinkti kandidatai dalyvaus 7 savaičių trukmės projekte liepos–rugpjūčio mėnesiais. Projekto veiklos apims Vilniaus miesto erdves ir TV studiją.

ART-O-THLON datos:

Paraiškos priimamos iki 2009 m. balandžio 12 d. (paraiškos formą galima rasti čia: http://www.artothlon.com/lt/call/application/). Numatoma interviu data 2009 m. gegužės 14–16 d. ART-O-THLON vyks 2009 m. liepos–rugpjūčio mėn.

ART-O-THLON kontaktai:

Kornelija Česonytė, mob. tel +37061029139, el. paštas kornelija@artothlon.com

Paulius Burakas, mob. tel. +370 6 8237727, el. paštas info@artothlon.com.

Daugiau informacijos www.artothlon.com

Solo fotografijos galerijai

kovo 24, 2009

“Solo fotografijos galerijai” – Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės paroda Vilniaus fotografijos galerijoje

kvietimas_web_1-199x300

Projektas skiriamas retai lankomoms ekspozicinėms erdvėms. Tai kūrinio solo pasirodymas tuščiai fotografijos galerijai. Šios erdvės pasirinkimą apsprendė pati kūrinio medija – foto skaidrių rodymas.
Kūrinio atsiradimą lėmė atsitiktinis įvykis viename   labiausiai turistų pamėgtame mieste, kuriame buvo   prarasta visa kelionės metu sukaupta vaizdinė medžiaga. Būtent miesto populiarumas leido šią medžiagą “atgauti” kitų žmonių fotografijose. Tuo pačiu metu tame pačiame mieste buvusių žmonių įamžinti vaizdai atrinkti iš virtualių vaizdų talpyklų, sukuria fiktyvius atsiminimus. Skaitmeninės fotografijos lengvai multiplikuojami ir pasikartojantys vaizdai įamžinami skaidrėse – praeities fotografijos medijoje.
Nenutrūkstamai projektuodamas vaizdus tuščioje erdvėje, skaidrių projektorius kvestionuoja parodinės erdvės sąvoką, lengvą atminties pasidavimą modifkacijoms.
Parodos pavadinimas “Solo fotografijos galerijai” nulemia ir parodos atidarymo nebūvimą – tai uždaras erdvės ir kūrinio santykis.

Paroda veiks nuo kovo 25 d. iki balandžio 18 d.

My Barbarian. Menininkų projektų pristatymas penktadienį.

kovo 24, 2009
my barberian

my barberian

Tęsdami X Baltijos tarptautinio meno trienalės (atsidarysiančios 2009 m. rugsėjo 4 d.) įvadinių renginių programą, kviečiame į jos dalyvių – menininkų grupės My Barbarian (Los Andželas) – paskaitą ir darbų peržiūrą. Menininkai kalbės apie savo naujausius projektus, tarp kurių – PoLAAT (Post-Living Ante-Action Theater) – neseniai pristatytas Kaire (Egiptas), Trente (Italija) ir Niujorke (JAV). Ši paskaita – tai My Barbarian video darbų ir performansų peržiūra, kurią papildys gyvi menininkų komentarai ir improvizacijos.

Kovo 27 d., penktadienį, 17 val.

My Barbarian yra menininkų kolektyvas iš Los Andželo, kurį 2000 metais įkūrė Malik Gaines, Jade Gordon ir Alexandro Segade. Trijulė kuria specialias konkrečiai vietai pritaikytas (site-specific) pjeses, muzikinius koncertus, teatrines situacijas bei kuria video instaliacijas – efektingus reginius, kurie reikalauja ir kritinio žiūrovų mąstymo. Tarpdisciplininiuose My Barbarian projektuose, naudojant fantazijos ir satyros elementus, surandami ir tyrinėjami istorijoje, mitologijoje, mene bei populiariojoje kultūroje pasitaikantys tarpkultūriniai nesusipratimai ir nesėkmės. My Barbarian rengė pasirodymus ir jų darbai buvo plačiai pristatyti Los Andžele: LACMA (Los Andželo meno muziejuje), REDCAT teatre, Hammer muziejuje, MOCA (Šiuolaikinio meno muziejuje), LAXART (Šiuolaikinio meno centre), Schindler House, LACE centre; Niujorke: Whitney muziejuje, New museum (Naujajame muziejuje), Studio muziejuje Harleme, Participant, Inc. centre; taip pat Yerba Buena centre San Franciske, Hyde Park meno centre Čikagoje, Aspeno meno muziejuje, Šiuolaikinio meno forume Santa Barbaroje, Vox Populi galerijoje Filadelfijoje, Samson Projects galerijoje Bostone, The Power Plant galerijoje Toronte, De Appel meno centre Amsterdame, Peres Projects galerijoje Berlyne, Torpedo meno centre Osle, El Matadero meno centre Madride, Civica galerijoje Trento mieste Italijoje bei Lui Velazquez kultūros centre Tichuanoje. My Barbarian dalyvavo Performa bienalėje 2005 ir 2007 metais, Kalifornijos bienalėje 2006 metais bei Monrealio bienalėje 2007 metais. 2008 metais atliko specialiai New museum (Naujajam muziejui) Niujorke ir Civica galerijai Trento mieste sukurtus darbus. Jie taip pat pristatė ilgalaikę performatyvią instaliaciją Bazelio meno mugės metu Majamyje. 2008 metais My Barbarian gavo Art Matters fondo stipendiją naujam pasirodymui ir video projekto Townhouse galerijoje Kaire sukūrimui. Daugiau:

http://www.mybarbarian.com/”

Laiškas nuo Julijos. Nr.3

kovo 17, 2009

batas-nuejo

Praėjo savaitė ir labai norėtųsi su jumis pasidalinti pamatymais, pamąstymais ir bet kuo, kas gali padėti galvoti, kurti ar gyventi. Visų pirma labai norėtųsi, kad susidomėję projektu pradėtų bendradarbiauti ir siųsti savo pamąstymus.

Juk kai, ką nors darai, visada noris žinoti, kad tai įdomu ne tik tau vienam ir kad galutinis rezultatas priklauso nuo visu draugiškų pastangų. Todėl labai laukiu jūsų visu palaikymo ir ženklų, kad jau pats laikas pradėti žaisti!

Kad būtų linksmiau ir paprasčiau – norintys, atsiuskit sąrašus žodžių, kurie sukyla pamačius užrašą geografija / žaidimas. Nesvarbu, ar tai padrikos mintys, ar sąsajos su literatūra, ar kinu, ar televizija, žemėlapiais, bet kuo – bet kuo. Man pačiai kas kart prisiminus anuos du žodžius įskyla žaidimas kazaki – razboiniki arba paslapteles. Velnioniškai norėtųsi sužaisti abu.

Žodžiu! Labai labai prašau, negalvokite nieko rimto! Jei noris rimtumo – paskaitykite Alexander Brener’io ir Barbara Schurz „KĄ DARYTI“. Pasiutusiai smagi knygele apie lengvumą ir pasipriešinimą, kurią skaitant norisi priešintis pačiam tekstui! Ir ten daug šauktukų ir ugnies, vien tuo ji įgauna vertės. Todėl darkart šių autorių balsu –
!tik negalvokit nieko rimto! Mūsų bendradarbiavimas – tik žaidimas ir viskas daroma smagumui, jokio oficiozo, jokiu kančių (nebent jos neša džiugesį, o tai mene gan dažnas reiškinys!)

Ir juk toks gražus metas dabar, kam rūpi besaikis rimtumas, imkit pavyzdi iš seimūnų!

Labai laukiu žinių, neleiskit man surimtėt!

Todėl rašykit čia i komentarus, į jot.emm@gmail.com ir jot.em skype.

Tai ne gražiausias būdas bendrauti, bet pradekime bent šitaip!