Tai nėra pavadinimas. 24 val. festivalis ir paroda liepos 10 d.

by

6420_1076352510480_1276239158_30172907_5442397_n

Sienų arba ribų tarp muzikos ir šiuolaikino meno suardymas, muzikos kaip masinės komunikacijos priemonės, jos atributų (pasidaryk pats ir Indie kultūra, masiškumas, žvaigždės statusas, šou kūrimas, klausymosi (ne)malonumai, etc.) eksploatacija ir rekontekstualizavimas galėtų tapti vienais iš svarbesnių laikinųjų muzikinių grupių kūrimosi principų.

Panašius tikslus išsiveržti iš pakankamai uždaro meno pasaulio sienų sau kėlė John Baldessari. 1972 metais, praėjus metams po kūrinio „I Will Not Make Any More Boring Art“ sukūrimo, jis sudainavo Sol LeWitt „Sakinius apie konceptualųjį meną“ (1969 m.).  Tokiu būdu jis siekė prisidėti prie šių sakinių populiarinimo. J.Baldessario nuomone tam geriausiai tiko POP muzikos erdvė, todėl jis bandė sudainuoti legendinius 35 sakinius panaudodamas vis kitos populiarios dainos melodiją. Laikui bėgant šis Baldessario kūrinys susilaukė naujų jaunosios menininkų kartos reakcijų ir komentarų. Kaip skelbia 33 Sol LeWitto sakinys, „Gerą idėją sunku sugadinti“. Arba kaip sako 21 sakinys, „Vienų idėjų suvokimas atveda prie naujų idėjų“: 2001 m. Pierre Bismuth ir Jonathan Monk sukūrė “John Baldessari dainuoja Sol LeWitt lietuviškai“, 2004 m. Mario Garcia Torres sukūrė „Baldessari sings Sol LeWitt“ karaoke, o 2005 m. Arturas Bumšteinas įrašė „Bumsteinas plays Baldessari sings Lewitt“ instrumentinę versiją. Baldessario atveju jo atliekama POP muzika turėjo išpopuliarinti Sol LeWitto teiginius, tačiau galimi ir kitokie POP muzikos ir modernaus meno santykiai – dažnai menininkai populiarina su jais susijusius muzikantus, o ne atvirkščiai. Įdomu įsivaizduoti, kuo be Andy Warhol būtų buvęs jo Fabrikas ir „Exploding Plastic Inevitable“ vakarai (dalyvaujant „The Velvent Undeground“), arba kaip būtų pasikeitusi Graham Rodney kūryba jei jis ir Jeff Wall nebūtų groję „UJ3RK5“ (skaitosi „You Jerks“). Galima prisiminti ir Oko Yono įtaką iš vis labiau lėkštėjančio „The Beatles“ norėjusiam ištrūkti Johnui Lennonui, su kuria vėliau jis įgyvendino įdomiausias savo karjeroje politines/menines akcijas ir performansus.

24 val. festivalio sceną užims atlikėjai, grupės, performansistai, sabotuotojai, kurių, su retomis išimtimis, nepavadinsi profesionaliais muzikantais. Išaušus  festivalis vis labiau panašės į parodinę erdvę.

Daugiau apie renginį – ČIA>

Reklama

Žymos:

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: