Lietuvos fotografija Danijoje

by

Sausio 29 d. Danijos fotografijos muziejuje Herninge atidaroma fotografijos paroda „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien”. Tai pirmasis tokios apimties Lietuvos fotografijos meno pristatymas Danijos žiūrovams. Parodoje bus pristatoma keturių Lietuvos fotografų – Antano Sutkaus, Rimaldo Vikšraičio, Reginos Šulskytės bei Arturo Valiaugos – kūryba. Parodos atidaryme dalyvaus fotografijų autoriai, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis, Lietuvos Respublikos ambasadorė Danijos Karalystėje ir Islandijos Respublikoje J. E. p. Rasa Kairienė bei kultūros atašė Liana Ruokytė-Jonsson. Parodą kuravo Ieva Meilutė-Svinkūnienė.

Parodoje pristatomi R. Šulskytės darbai iš serijos „Mano drabužiai“, A. Valiaugos serija „Buvau pas Stepą. Kalbėjom apie gyvenimą…“, R. Vikšraičio rinktinė iš garsiausių jo ciklų „Vienkiemio godos“ bei „Pavargusio kaimo grimasos“ (visi šie darbai 2009 m. buvo eksponuoti Arlio festivalyje, kuriame fotografas pelnė pagrindinį prizą) bei rinktinė iš A. Sutkaus darbų. Visus keturis fotografus, nepaisant labai skirtingo braižo, vienija bendra tema – žmogus, jo aplinka bei vidinės būsenos.

Bežiūrint į Reginos Šulskytės darbus, atrodo, kad čia užfiksuoti pačios kūrėjos pojūčiai bei mintys. Fotografė ypatingai jautri, lakoniška, spontaniška, preciziškai jaučianti šviesą, o jos kūriniai – itin giluminiai, įtraukiantys. Čia susipina visa moteriškumo ikonografija: veidrodžiai, moterų kojos, lengvi šešėlių siluetai. Šulskytės darbuose kasdieniška aplinka, kurioje bekūnė šviesa išgyvena išskirtines akimirkas, o kūriniuose dominuojanti pauzė atsiveria kaip absoliuti erdvė minčiai bei interpretacijai.

Giliu psichologizmu pasižyminčio fotomenininko A. Sutkaus herojus – dažnai tiesiog nepažįstamas praeivis, drąsiai žvelgiantis tiesiai į objektyvą. Šio fotografo sustabdyta akimirka kupina gelmės ir simboliškumo. Fotomenininkas sugeba įsiskverbti ir pajausti tipažų dvasios subtilybes, jo herojams būdingas negailestingas psihologinis apnuoginimas. Pats fotografas, kasdienybės stebėjimą prilyginantis meditacijos formai, paprastų žmonių kasdienybėje ieško būties prasmės.

R.Vikšraičio fotografijose, priešingai negu humanistų užfiksuotuose kasdienybės atvaizduose, žmogus dalyvauja groteskiškoje gyvenimo dramoje, neretai sąmoningai vaidinamoje prieš fotoobjektyvą, tokiu būdu atskleisdamas tragikomiškų grimasų iškreiptą šiuolaikinio kaimo tikrovę. Jo darbų negalima vadinti dokumentine fotografija, dokumentalumą suprantant įprasta prasme – jos nerodo „tikro“ gyvenimo, tačiau atskleidžia kai ką esmingesnio.

Daugiau – ČIA>

Žymos:

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: