Fotografijos pionierius E.Meibridžas – žmogus, kuris sutrupino akimirką

by

Fotografijos ir ankstyvojo kino pradininku vadinamas legendinis britų fotografas Edvardas Meibridžas (Eadweard Muybridge) (1830-1904) lieka gyvas net ir praėjus daugiau nei šimtmečiui po jo mirties – Vašingtone (JAV) iki liepos 18 dienos vyks jo darbų paroda. Ekspoziciją pavadinimu „Saulės dievas: Edvardas Meibridžas permainų laikais“ („Helios: Eadweard Muybridge in a Time of Change“ – angl.) galima pamatyti „Corcoran Gallery of Art“ meno galerijoje.

Parodoje demonstruojama, kaip E.Meibridžui pavyko eiti koja kojon su industrializacijos, mechanizacijos ir kitais radikaliais procesais, kurie vyko Didžiojoje Britanijoje XIX a. pabaigoje. Ekspozicijos pabaigoje galima išvysti ir garsiąsias žirgo fotografijas, kurias fotografas padarė hipodrome Kalife. Jose užfiksuoti žirgo judesiai kas kelias sekundės akimirkas. Nors šiomis dienomis toks fotografavimas atrodo absoliučiai normalus reiškinys, anuomet žirgo vardu Okcidentas (Occident) judesius nufotografavęs E.Meibridžas sukėlė tikrą revoliuciją. Neretai jo gebėjimas skaldyti laiką ir fiksuoti kiekvieną judančio objekto krustelėjimą lyginamas su atominės bombos sukūrimu – esą toks pat reikšmingas buvo ir garsiojo fotografo atradimas.

Britas gimė Edvardo Džeimso Mageridžo (Edward James Muggeridge) vardu mažame miestelyje netoli Londono. 1855-aisiais jis persikėlė į San Franciską (JAV), kur gana sėkmingai plėtojo prekybos knygomis verslą. 1860-aisiais jis gavo sunkią galvos traumą, po kurios grįžo į Angliją. Tuo metu šalyje augo susidomėjimas fotografija, tad ir E.Mageridžas ėmėsi fotoaparato. Išmokęs fotografuoti jis grįžo į San Franciską ir ėmė dirbti fotografu. Radęs turtingų ir įtakingų draugų, jis ir pats nesunkiai prasiskynė kelią į grietinėlę. Dar labiau išgarsėti jam padėjo 1874-aisiais įvykdyta žmogžudystė. Iki šiol plačiai žinoma jo ištarta frazė, kurią išgirdo jo žmonos meilužis prieš mirtingąjį šūvį: „Labas vakaras, majore. Mano vardas yra Meibridžas, o tai yra atsakymas į laišką, kurį nusiuntėte mano žmonai“.

Iškart po išteisinimo – laimėti bylą padėjo teismui priminta galvos trauma – jis oficialiai pasikeitė vardą bei pavardę ir tapo Edvardu Meibridžu (Eadweard Muybridge). Savo vizitinėse kortelėse jis, remdamasis graikų mitologija, pats save vadindavęs „saulės dievu“ („Helios“ – angl.). Tai yra tiesioginė aliuzija į tai, kad E.Meibridžas vienas pirmųjų Amerikoje ėmė fotografuoti ne patalpose, bet lauke, šviečiant saulei.

Šis fotografas suteikė naują prasmę žodžiui „fotomenininkas“. Jo darbai buvo ne tik meniški, bet ir turėjo nuotraukų scenarijus atitinkančius pavadinimus. Vienas garsiausių to periodo jo darbų yra „Nustebintas kertėjas“ („The Astonished Woodchopper“ – angl.), kurioje pavaizduotas milžinišką sekvoją nukirsti bandantis vyras. E.Meibridžas iš konkurentų išsiskyrė ir tuo, kad pirmasis pradėjo naudoti specialiuosius efektus – tyčia spausdindavo tamsesnes nuotraukas, kad atrodytų, jog yra ryškinamos naktį, arba pridėdavo peizažui debesų iš kito negatyvo. Taigi, jis buvo ne tik mokslininkas ir išradėjas, kuo jį laiko daugelis, bet ir gabus fotomenininkas.

Nors E.Meibridžas išgarsėjo kaip landšaftus ir gamtą mėgęs fotografuoti menininkas, jis buvo dar ir fotožurnalistas. 1873-aisiais JAV kariuomenės vadovybė nusamdė jį daryti fotoreportažus Šiaurės Kalifornijoje, kur vyko susirėmimai tarp Modoko indėnų ir JAV vyriausybinių pajėgų. Šios nuotraukos buvo gausiai publikuojamos ano meto spaudoje. Vėliau vyriausybė jam buvo suteikusi teisę fotografuoti ypatingus, dažnai sukarintus objektus – pavyzdžiui, JAV monetų kalyklos statybas.

Laikotarpyje tarp 1883 ir 1886 metų E.Meibridžas dirbo Pensilvanijos universitete ir vietiniame zoologijos sode. Per tuos metus jis padarė apie 100 tūkstančių kadrų – daugiausia fotografavo gyvūnus ir nuogus žmones, fiksuodamas jų judesius ir tobulindamas savo fotografavimo techniką. 1894-aisiais E.Meibridžas grįžo į gimtąjį Kingstono miestelį Anglijoje. Ten jis išleido dar dvi populiariomis tapusias fotografijos knygas. 1904-aisiais jis mirė savo pusseserės namuose, kuriuose ir praleido paskutinius gyvenimo metus.

Parodoje Vašingtone galima išvysti ir E.Meibridžo sukonstruoto vadinamojo „zoopraksiskopo“ („zoopraxiscope“ – angl.) egzempliorių. Kol nebuvo sukurtas vaizdo atkūrimo grotuvas, kuriame buvo naudojama filmavimo juosta, buvo naudojamas šis E.Meibridžo sukurtas aparatas. Jo pagalba nuotraukos buvo kaitaliojamos tokiu greičiu, jog atrodydavo, kad objektas juda.

Toliau skaityk ČIA>

Žymos: ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: