Antradienis – žemės menas ir botanika Kairėnuose

by

Antradienį, rugsėjo 18 d.(abi grupės) važiuojame į Kairėnų botanikos sodą, kur kaip ir kasmet, rudenį prasidėjo žemės meno paroda. Daugiau vaizdų ir informacijos apie žemės meno parodas sode – ČIA>

Žemės menas – kas tai? Žiūrėk ČIA>

Kaip rasime sodą:

Tiems, kas galvoja važiuoti automobiliu (pakalbinkit prisijungt tėvus!) – VU Botanikos sodo centras ir pagrindiniai skyriai yra Kairėnuose (Kairėnų 43, Vilnius). Automobiliu važiuoti Plytinės gatve, jungiančia Studentų miestelį ir N. Vilnią. Įvažiavimas į VU Botanikos sodą yra Kairėnų ir Plytinės gatvių sankryžoje .

Tiems, kas važiuoja visuomeniniu transportu – 16.00 val. susitinkame prie Antakalnio transporto žiedo (šalia kalnelio prie kino studijos, ten matysite daug kioskelių ir autobusų), nes iš ten į sodą keliausime 18 arba 38 maršruto autobusais. Važiuosime iki stotelės “Kairėnai”. Atsilikusiems ir pasimetusiems – tel. 8-613-35289 (Aurelija)

Planuojame išvažiuoti 16.21 val. su 18 autobusu. 

Atsilikusiems, vėluojantiems  – rinkitės laiką savarankiškai:

18 autobusas – http://stops.lt/vilnius/#bus/18/a-b

38 autobusas  http://stops.lt/vilnius/#bus/38/a-b

Nusprendėm susitikt bet kokiu oru. Kad ir koks jis būtų nuostabus, nepasitikime dangaus kanceliarija ir pasiimame skėčius arba lietpalčius, šiltus ir neperšlampančius batus. Aišku, pasiimam fotoaparatus, atsargai – baterijas ar akumuliatorius fotoaparatams ir sumuštinius ir gėrimus pilvams (gal ir termosai su šiltu gėrimu nepakenktų). Sodas uždaromas 20.00 val., taigi vėliausiai tuo metu ir pajudėsime atgal į Vilnių. Pasiimam 4 litus bilietui į sodą ir talonų transportui (suaugusiems – 7 lt.)

Apie botanikos sodą:

Botanikos sodo teritorijoje matysime Kairėnų dvarvietę. Rasti žalvario papuošalai ir ginklai byloja, kad žmonių čia gyventa jau IV-VI a.

Kairėnų dvaras minimas istoriniuose šaltiniuose nuo XVI a. Pirmaisiais ansamblio kūrėjais laikomi didikai Isaikovskiai, valdę Kairėnus 1596-1689 m. Pastatyti pirmieji rezidencijos pastatai, suformuota dvaro planinė struktūra, nulėmusi tolesnę jo raidą. Vėliau dvarą valdė Sapiegos (dvaras nuomojamas arba užstatomas, buvo garsus vienu seniausiu Lietuvoje popieriaus fabrikų), o 1764-1870 m. – Lopacinskiai. Kairėnai – pagrindinė jų rezidencija. D. Marikonytė-Lopacinskienė ansamblį 1813-1857 m. gerokai pertvarkė: pastatė naujus mūrinius ūkinius pastatus (išlikusius iki mūsų dienų), pertvarkė parką. Senasis popieriaus fabrikas gamino popierių su vandens ženklu Koirani, o malūnai aprūpino Vilniaus miestą gerais kvietiniais miltais. Dvaras tapo svarbiu Vilniaus visuomenės gyvenimo centru: veikė orkestras ir mėgėjų teatras, lankėsi menininkai, vyko ir politinės diskusijos. I.D.P. Lopacinskis buvo vienas iš 1863 m. sukilimo vadų, sukilimui pralaimėjus sekė represijos, giminė buvo išblaškyta. 1870 m. sodybą nusipirko J. Tiškevičius (vystoma tik ūkinė veikla, popieriaus fabrikas pertvarkytas į vinių fabriką, o vėliau uždarytas), 1899 m. – pirkliai Stolypinai. Iš jų dvarą nupirko valstybė ir 1933 m įsteigė psichoneurologinę ligoninę, veikusią iki 1974 m. 1974 m. 150 ha sklypas perduotas Vilniaus universitetui botanikos sodui kurti.

Iki mūsų dienų išliko dvaro kompleksas su paskutinio formavimo etapo (XIX a.) ūkiniais pastatais ir angliško stiliaus parku. Arklidė ir malūnas turi romantizmo bruožų, kiti ūkiniai pastatai – liaudies architektūros bruožų.

Restauruotas buv. Kairėnų dvaro arklidžių fasadas

Restauruotas buv. Kairėnų dvaro arklidžių fasadas

Žymos: , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: