2013 m. vasario ir kovo fotografijų parodos

by

A.Lukys_Pavesine_tapyba2012i

Vasario 28 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje (Rotušės a. 1 / Vilniaus g. 2, Kaunas) atidaroma  Alvydo Lukio retrospektyvinė paroda „Žingsniai“.

„Kiekviena akimirka turi pabaigą. Bet tai ne apie liūdesį. Sąmoneje, lygiai kaip ir fotografijoje, fiksuojasi reikšmingiausios akimirkos. Bet tai ne apie džiaugsmą. Tiesiog laiko virsmui reikalingas stuburas. Taip atsiranda fotodaiktai…“ – šitaip, daugiau nutylėdamas nei išsakydamas, fotografas Alvydas Lukys apibūdina savo santyki su laiku, kuris yra svarbiausia jo kūrybos tema. Tai liudija jo parodų bei leidinių pavadinimai: parodosPrarasta – atrasta ir Déjà vu (2008), darbų katalogas Neišgyvento laiko paieškos, knyga Būtasis tęstinis. Laiko išgyvenimo reikšmę akcentuoja ir rašantieji apie jo kūrybą, ir jis pats, tačiau tas išgyvenimas yra dvejopas, o jame glūdinčio prieštaravimo neišsprendžia praradimo „liūdesys“ ir išsaugojimo „džiaugsmas“.

Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) – Viliaus Jasinevičiaus fotografijų paroda. Iki kovo 9 dienos. 
Screen-Shot-2013-02-19-at-12.54.48-PM
Prasidėjus Lietuvos atgimimo sąjūdžiui, V. Jasinevičius jau nebesiskyrė su fotoaparatu: fiksavo Lietuvos vadavimosi epizodus, žmones, Seimo darbą lemtingiausiomis akimirkomis, laisvės gynėjus. Jis drauge su kolega R. Požerskiu buvo Seimo rūmuose ir tragiškąją 1991 m. sausio 13-osios naktį.
          V. Jasinevičius ne tik atspindėjo tų Lietuvai lemtingų dienų įvykius, bet ir užfiksavo jų dvasią. Fotografijos kritikas Skirmantas Valiulis 1997 metais, atidarius V. Jasinevičiaus ir R. Požerskio fotografijų  parodą,  rašė: „Svarbiausia – veidai.  Kiek jų daug ir kokie išraiškingi, be kasdienių pozų ir kaukių“. Taip tų dienų žmonių veidai išliks ateinančių kartų atmintyje – sielos atmintyje. O jeigu laikas tą didžiąją atmintį ims blukinti, tai V. Jasinevičiaus Lietuvos atgimimo sąjūdžio laikų fotografijos tikrai prisidės prie tos atminties atgaivinimo.

Daugiau – ČIA>

Lyg ir grįžimas namo. Anna Jermolaewa ir Audronė Vaupšienė – Šiuolaikinio meno centre iki kovo 17 d. 

vaupsienes_iskirptas_639x380_1

A. Vaupšienė, grįžtanti į kūrybą po dešimties metų, per kuriuos jis dirbo profesionalia fotografe ir operatore, kaupia vaizdus iš savo kelionių po visą pasaulį. Parodoje ji panaudoja juos tokiu būdu, kad iš populiariuosius tarptautinio turizmo vaizdus primenančių kadrų dingsta žavesys ir romantika.
Parodos menininkių Annos Jermolaewos ir Audronės Vaupšienės kūrinius jungia keliavimo, neatsiejamo nuo grįžimo, tema. Be to, ir A. Jermolaewos, ir Vaupšienės šeimų istorijas sieja tremties į Sibirą patirtys, kurios persmelkė menininkių gyvenimo kasdienybę ir tapo jų kūrinių temomis – parodoje „Lyg ir grįžimas namo“ rodomas A. Jermolaewos darbas „Be pavadinimo (Gulagas)“ (2012), kuriame ji fiksuoja savo kelionę į šeimos tremties vietas.
Daugiau – ČIA>

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: