Apie mados fotografiją ir ERWINO BLUMENFELDO parodą Paryžiuje

Šiuolaikinis mados pasaulis neatsiejamas nuo vizualinių jos reprezentacijų. Mados fotografija fiksuoja besikeičiančias tendencijas ir stilių, įamžina aukštosios mados dizainerių kūriniais vilkinčias Holivudo garsenybes, panardina į fantazijų pasaulį, akina ir vilioja. Fotografija padarė madą neatsiejama šiuolaikinės populiariosios kultūros dalimi, masiniu fenomenu, pravėrusiu ekskliuzyvinio mados pasaulio duris visiems, kurie to pageidauja.

Mados fotografija gimė XX a. pradžioje Paryžiuje, kaip ir pati „aukštoji mada“. Pirmosioms mados fotografijoms pozuodavo dizainerių ir siuvėjų žmonos, draugės ir mūzos ar aukštajai visuomenei priklausančios damos. Vėliau jas pakeitė aktorės ir galiausiai profesionalios manekenės. Pirmuoju profesionaliu mados fotografu laikomas prancūzas Adolfas de Meyeris. Jo 1913-aisiais amerikietiškame „Vogue“ žurnale išspausdinta nuotrauka, kuriai pozavo milijonieriaus Vanderbilto duktė Gertrude, padėjo pamatus profesionaliai mados fotografijai ir įkūnijo pagrindinius jos kanonus. Tiesi ir savimi pasitikinti panelės Vanderbilt figūra, kuriai teatrališko išraiškingumo suteikia ant klubo padėta ranka, žvelgia tiesiai į fotoaparato blykstę. Juodame nuotraukos fone išryškėja balta jos suknelė, išsiuvinėta juodais augaliniais motyvais^[1].

Nuo to laiko mados fotografija vystėsi, keitėsi ir suklestėjo, tapdama neatsiejama mados ir žiniasklaidos pasaulių dalimi. Vis dėlto jos koncepcija išlieka sudėtinga ir nevienareikšmė, ir kritiškai nusiteikusių tokios fotografijos atžvilgiu netrūksta. Mados fotografija dažnai laikoma nevisaverčiu meninės fotografijos žanru.

Daugiau skaityk ČIA>

Tarsi fotografija?

Straipsnyje apie savo fotografijų albumą (Neišgyvento laiko paieškos, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 1999) Alvydas Lukys rašo: „Fotografuojama viskas. Ir nėra „neteisingos“ nuotraukos. Yra man ar kitam galbūt šiuo metu nereikalingos.“ Todėl būtų įdomu pažiūrėti į šį katalogą taip, kaip siūlo žiūrėti į tikrovę jame pateikta šiuolaikinės fotografijos strategija – staiga užmiršus visas pateiktas užuominas, kaip reikėtų jas skaityti. Žiūrint į pateiktus darbus, prisipažinsiu, apie ateitį galvoti nesinori. Rowan Lear mini, kad fotografai sijoja fotografijos palaikų pelenus, bandydami rasti ką nors gyvesnio, ką nors dinamiško, bet įsižiūrėkim atidžiau – juk jiems labai nesiseka tai daryti! Čia tik kartais pasirodo kas nors įdomesnio, pavyzdžiui, vertikalus Ekvilinos Milaševičiūtės pirštų susidūrimas, tapybiškas Jono Lozoraičio žemėvežis ar elektroninis Nerijaus Rimkaus natų variantas, visa kita – tai tie patys dažnai tapyboje ar kokioje kitoje vaizdinėje sąmonėje besikartojantys minimalistiniai kampai. Kita vertus, atrodo, kad paminėtos fotografijos kaip tik ir žavi netikėtomis sąsajomis su istorija arba praeities regimybe. O tai, rodos, prieštarauja pačiai katalogo koncepcijai. Apskritai „Tarsi nebūtų rytojaus“ fotografijos nėra „neteisingos“, tiesiog jos labiau reikalingos ne žiūrovui, o naujajai fotografijos istorijai. Ką gi galima daugiau veikti su tais neįmanomais ateities dokumentais?

Taigi, neverta apsimetinėti, kad visiškai nesvarbu, kas bus rytoj, nes darosi baugu, kad rytojus niekuo nesiskirs nuo šiandienos.

Visą tekstą apie neseniai pasirodžiusį šiuolaikinės Lietuvos fotografijos katalogą „Tarsi nebūtų rytojaus“

skaityk ČIA>

(leidinio pristatymas – ČIA>)

Tapatumo iliuzija fotografijose

Fotografo Dariaus Chmieliausko fotografijomis papasakotą istoriją galite pamatyti puslapyje, kuris nuolat pristato įvairius pasakojimus (www.latitude55.lt)

Mūsų visuomenėje sutrikusio intelekto žmonės yra palikti užribyje. Taip visiems patogiau. Patogu buvo ir man, kol nesulaukiau sutrikusio intelekto žmonių bendrijos „Viltis“ pasiūlymo įamžinti šių žmonių gyvenimo tam skirtuose  pensionuose.
Šie pensionai dabar vadinami tiesiog socialinės globos namais. Anksčiau man čia būti neteko. Pirmųjų vizitų įspūdžiai buvo slogūs: kurį laiką klaidžiojau ilgais šios įstaigos koridoriais, prasilenkdavau su žmonėmis, neskubiai judančiais be konkretaus tikslo, atsainiai žiūrinčiais televizorių ar tiesiog tuščiu žvilgsniu žvelgiančiais į niekur. Vieni manęs nė nepastebėjo, kiti – nepatikliai dirsčiojo. Man jie pasirodė tarsi įstrigę kitoje erdvėje ir tiesiog dreifuojantys pasroviui, gyvenantys nelaisvėje, bet patys to nesuvokiantys. Daugiau – http://www.latitude55.lt/tapatumo-iliuzija/

Nauja knyga – trečiasis „XX a. Lietuvos fotografijos antologijos“ tomas

Pasak leidinio sudarytojo, fotografo ir fotografijos istoriko Stanislovo Žvirgždo „kaip ir pirmuosiuose dviejuose antologijos tomuose, taip pat ir trečiajame, laikomasi meniškumo kriterijų, daugiausia publikuojamos matytos, tačiau tolesnei fotografijos raidai svarbios fotografijos“. Kiekvieno autoriaus pristatymą lydi fotografo portretas, trumpa biografija, jo paties ar kritikų mintys apie kūrybą bei 5-9 fotografo darbai.

Daugiau apie šį leidinį – ČIA>

Romantiškojo portreto šiluma

Dar baigusi mokyklą, Elena Šumilova mokėsi tapybos bei eskizavimo, todėl tobula kadro kompozicija ir suvokimas apie vizualųjį meną pasitarnavo fotografuojant savo vaikus.

Fotografuodama Elena labiausiai mėgsta naudotis natūraliu apšvietimu – tiek lauke, tiek patalpose. „Man patinka fotografuoti, kai objektas būna paskendęs rūke, apšviestas lauko žibintų ar žvakių.

Daugiau skaityk ir žiūrėk ČIA>

Dainius Ščiuka: „Nuo ko pradėti? Juokinga, reikia imti ir daryti“

Įdomus interviu su jaunu fotografu, kurį verta pasiskaityti kiekvienam, mėgstančiam fotografuoti.

Fototechnika yra prieinama visiems. Ir manau, kad kiekvienas gali išmokti kokybiškai fotografuoti. Tačiau išmokti skaityti fotografijas ir matyti jose daugiau, nei technines savybes, yra sudėtingiau. Šiuo metu yra daugiau dėmesio kreipiama į tai, ką nori pasakyti sukurdamas tam tikrą projektą ar fotografiją. Filtras yra būtinas, nes išpopuliarėjusi fotografija tarp visų menkina jos vardą, na, žinoma, menkina jos vardą ne tarp žmonių, kurie susiję su medijomis ar menais. Bet tarp įprasto žiūrovo, ar netgi kliento: „Kam samdyti fotografą, jei galiu nusipirkti fotokamerą ir pats išmokti ja naudotis?“.

Galbūt todėl man fotografija šiuo metu asocijuojasi su išbaigtumu, tobulumu. Visas pokalbis – ČIA>

“Pijaus palėpė“ ir jos narė mūsų fotografė Augustė kviečia!

Augustė ne tik fotografuoja, ji ne vienerius metus yra teatro studijos aktorė. Taigi, visus studijos fotografus kviečia į “Pijaus palėpės“ improvizacijų šou jau šį šeštadienį.

Visa informacija – ČIA>

Augustės sukurtą anonsą rasite filmuke, o fotografai, aišku, kviečiami su fotoaparatais, nes Augustė bus scenoje ir negalės dokumentuoti savo pasirodymo…

Linkime “Pijaus palėpei“ nuostabaus gimtadienio ir kūrybingo vakaro!

Pokalbis su fotografe Indre Šerpytyte apie kriminalinę poetiką

Stebint fotografijas susidaro įspūdis, jog dirbate lėtai ir apsvarstydama kiekvieną žingsnį, detalę. Turbūt naudojate ne skaitmeninę įrangą…

Taip, dirbu su analogine fotografija. „Tylos būvis“  fotografuotas su didelio formato Mamiya (5×4). Neseniai pradėjau dirbti ir su skaitmenine fotografija, bet viskas dar yra bandymų lygmenyje, nes tai visai kitoks procesas.Analoginė fotografija yra daug lėtesnė, šitaip dirbdama daugiau laiko skiriu sau, o tai padeda kryptingai vystyti ir auginti kūrinį, nes fotografavimas tampa aktu, ceremonija.

Pastebėjau, jog dirbdama su skaitmenine fotografija padarau žymiai daugiau kadrų, kas savaime suprantama, apsunkina atrankos procesą. Tai visai kitoks darbo procesas ir aš dar nežinau ar moku taip dirbti.

Kas daro įtaką Jūsų kūrybai? Gal yra kokie nors fotografijos teoretikai, autoritetai ar galbūt Jūsų dėstytojas, kurio idėjomis domitės ir žavitės?

Kai mokiausi bakalauro studijose, turėjau vieną dėstytoją, kuri manęs labai daug klausinėjo, siekė išsiaiškinti – iš kokios aplinkos esu kilusi, kokia yra mano asmenybė. Tai man labai padėjo save pažinti, manau, jog būtent jos pastūmėta ėmiau gilintis į istorinius įvykius, analizuoti praeitį.

Visas pokalbis – ČIA>

Mariusz Forecki fotografijų parodoje – 1991 m. sausio įvykiai

Sausio 10 d., penktadienį, 9 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta lenkų fotomenininko Mariušo Foreckio (Mariusz Forecki) darbų paroda. Parodą pristatys Seimo narė Rasa Juknevičienė ir fotomeno festivalio vadovas Mindaugas Kavaliauskas, dalyvaujant autoriui. Parodą apžiūrėti galima iki sausio 22 dienos.

Sausio 10 d., penktadienį 17 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) vyks kūrybos vakaras, kurio metu fotografas pristatys svarbiausius savo ciklus ir nueitą kelią fiksuojant “geležinės uždangos” griuvimo efektus Lenkijoje ir kitose šalyse – knygų bei multimedijos pristatymų pavidalu.

Pasak parodos kuratoriau M. Kavaliausko, Mariušas Foreckis – vienas iš retų Europos fotografų, fiksavusių gyvenimo pasikeitimus po geležinės uždangos kritimo savo ne tik savo gimtojoje šalyje, bet ir kitose Rytų bloko šalyse, tarp kurių – Lietuva“.

Per Lietuvos parlamento apgultį 1991 metais M. Foreckis buvo vienas iš kelių fotografų, kurie įvykius fiksavo parlamento viduje. Kita vertus, jo kūrybinis metodas – apie aktualijas pasakoti ne per įvykių epicentrą, bet per gretutines temines linijas, todėl jo fotografiniai siužetai iš 1991 m. sausio įvykių – ne tik „centrinės“ asmenybės, bet ir tie, kurių nuotaikos ir veiksmai galėjo tapti monumentaliomis akimirkomis fotografijoje.

Daugiau  – ČIA>

Fotoekologijos dirbtuvių serija tęsiasi!

Anksčiau vykusių NDG fotoekologijos dirbtuvių dalyvių darbus galite pamatyti čia: http://fotoekologija.tumblr.com/ Šį šeštadienį, NDG sausio 11 d., vyks antrosios kūrybinės dirbtuvės “Vaizdų sluoksniai“, kurių metu dalyviai sužinos, kaip Vitas Luckus perdirbdavo savo fotografijas ir kartu su fotografais Gintu Kavoliūnu ir Egidijumi  Kabošiu iš VŠĮ “Atvirosios fotografijos dirbtuvės“ išmoks gaminti fotografinius “sumuštinius“ – kelių skirtingų vaizdų perdengimus.

Dirbtuvės skirtos tiek besidomintiems fotografija, tiek iki šiol nelaikiusiems fotoaparato rankose – pirmieji išbandys naują žiūrėjimo į fotografijas būdą, antrieji išmoks atspausdinti fotografiją iš kadro foto juostelėje. Dirbtuvės skirtos vaikams ir jaunimui nuo 9 iki 25 m. Kviečiame dirbtuvių dalyvius atsinešti savo foto negatyvus.

Kūrybinės dirbtuvės vyks (užsiėmimai ne tęstiniai, registruotis į vieną pasirinktą užsiėmimą):

Sausio 11d. 11-14 val. (9-15 m.) ir 15-18 val. (16-25 m.)
Sausio 25 d. 11-14 val. (9-15 m.) ir 15-18 val. (16-25 m.)

Artėjančios dirbtuvės:

Dirbtuvių “Vaizdų vieta“ dalyviai nagrinės V.Luckaus fotoalbumus, kurtus iš savų ir pasiskolintų vaizdų (pirmuosius fotozinų atitikmenis sovietinėje Lietuvoje), susipažins su jaunais fotografas , kuriančiais fotozinus, išgirs jų patarimus dėl fotozino kūrimo strateginių žingsnių ir patys pamėgins keletą žingsnių įgyvendinti. Dirbtuvės skirtos jaunimui nuo 16 iki 25 m. Kviečiame atsinešti savo fotografijų ar nereikalingų gausiai iliustruotų žurnalų.

Kūrybinės dirbtuvės vyks:

Sausio 18 d. 12-14.30 val., dirbtuves ves Monika Janulevičiūtė (16-25 m.)
Vasario 1 d. 12-14.30 val., dirbtuves ves Santa Katkutė (16-25 m.)

Dirbtuvės nemokamos, tačiau vietų skaičius ribotas ir būtina išankstinė registracija su patvirtinimu el. p. edukacija@ndg.lt, tel.: (8 5) 219 59 61.

Daugiau informacijos – http://www.ndg.lt/edukacija.aspx