Du nauji leidiniai, skirti fotografijai

by

Metų sandūroje džiugina keli nauji leidiniai, skirti fotografijai. Tai fotografo A.Valiaugos leidinys, skirtas K.Donelaičio jubiliejui pažymėti ir rinkinys, prisitatntys šiuolaikinę Lietuvos fotografiją – “Tarsi nebūtų rytojaus”.

„Tarsi nebūtų rytojaus“ (sudarytojai Paulius Petraitis ir Justė Jonutytė) – naujas leidinys apie jauną Lietuvos fotografiją. Dvylikos lietuvių darbai pristatomi netradicine forma, dialoge vienas su kitu, leidžiant žiūrovui klajoti tarp nuorodų ir detalių, susipažįstant su šiuolaikine fotografine tradicija ir post-internetine jos raiška. Knygoje surinktos nuotraukos atskleidžia jaunosios kartos fotografų estetiką, kintantį santykį su objektais ir potekstes, kuriuos komentuoja bei kontekstualizuoja keturių Lietuvos ir užsienio fotografijos kritikų tekstai. „Tarsi nebūtų rytojaus“ parodo retai Lietuvos parodose ir leidiniuose matomą fotografiją bei siekia skatinti jos pokyčius. Daugiau – ČIA>

Valiaugos fotografijų ciklas „Ilgesio žemė“ (2012) yra leidinio įdaras, tačiau fotografijos neįvaizdina teksto (kaip mums tradiciškai įprasta), bet su tekstu yra susijusios topografiniu požiūriu: tai iliustracijos, besisiejančios su vietove, kurioje gyveno, dirbo ir kūrė Donelaitis. Tai vietovės, kurios portretą įtakojo ir stipriai pakeitė karai, politika, žemių priklausomybės perskirstymas, kitos išorinės žmogaus galių demonstruojamos sąlygos. Taigi fotografas, pasirinkęs topografinį žvilgsnį, turėjo fiksuoti ne tai, kas malonu akiai ir patirčiai, bet tai, kas tos akies nebetraukia, t. y. vietas, kurių vaizdas yra esmiškai pakitęs, o turinys ryškiai kitoks, kur praeitis atrodo ryškiai tvaresnė už dabartį. Pagrindinis Valiaugos uždavinys buvo fiksuoti ne tai, kas matoma, o „ką matydamas jauti“, kaip savo fotografijas anonsuoja pats kūrėjas. Tarp teksto ir vaizdo tarsi atsiranda opozicinė jungtis – tai, ką jauti skaitydamas tekstą ir matydamas iliustracijas, yra prieštaringų jausmų išraiška, apie amžinybę ir laikinumą, apie akimirką ir tęstinumą, apie vitališką gyvybę ir mirtiną tylą. Būtent knygos iliustracijos suponuoja skaitymą vaizdais, kurie rodo ne tiesą, o pliką realybę. Jų simbolika yra kažkur už kadro, besisiejanti ne su verte, o su ilgesiu, apkartintu prikišamai nuoga realybe. Daugiau –  ČIA>

Žymos: ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: