Archive for 2014 vasario

S. Prokudino-Gorskio fotografijų paroda “Prospekto“ galerijoje

vasario 26, 2014

prokudin-gorskij_dagestanieciu-pora

Nuo vasario 25 dienos Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto fotografijos galerijoje vyksta S. Prokudino-Gorskio fotografijų paroda „Patriarcho Tichono šalyje“.

Kovo 5 d., trečiadienį, 17.30 val. vyks susitikimas su kultūros teoretiku Jurijum Dobriakovu aptarsiančiu autoriaus išskirtinumą ir kūrybinius metodus. 

Susitikimo metu turėsite galimybę susipažinti su ką tik Sąjungos biblioteką pasiekusiu S.Prokudino-Gorskio albumu „Nostalgija“ (Nostalgia: The Russian Empire of Czar Nicholas II Captured in Colored Photographs by Sergei Mikhailovich Prokudin-Gorskii).

Rusų fotografas Sergejus Prokudinas-Gorskis savo išrastu spalvos perteikimo metodu pirmąsias įvairių Rusijos vietovių natūralių spalvų fotografijas padarė dar 1905 m. Jis, panašiai kaip ir J. C. Maxwellas, panaudojo adityvųjį metodą: baltą šviesą išskaidė į tris pagrindines spalvas (raudoną, žalią ir mėlyną). Svarbiausia problema, kurią fotografas išsprendė, – pavyko perteikti tinkamas spalvas. S. Prokudinas-Gorskis panaudojo firmos Ilford siaurą stiklinę plokštelę (7,5 x 22,8 cm), kurią dar papildomai sensibilizavo savo sukurtu tirpalu. Be to, jis sukonstravo lengvą sulankstomą fotokamerą, kuria galėjo paeiliui eksponuoti tris negatyvus per tris skirtingus pagrindinių spalvų filtrus, intervalas tarp ekspozicijų buvo 1 sek. Suprantama, šis metodas netiko judantiems objektams fotografuoti – jie fotografijoje atrodė kaip nesutampantys spalvoti siluetai. Laboratorijoje išryškinus plokštelę su trimis negatyvais, kontaktiniu būdu buvo spausdinamas stiklinis pozityvas (skaidrės). Po to specialiu trijų objektyvų savos konstrukcijos projektoriumi skaidrė per tris šviesos filtrus buvo projektuojama ant ekrano ir gaunamas spalvotas vaizdas. Tuo metu vienintelis spalvotų atvaizdų tiražavimo būdas buvo spalvota poligrafija: trispalvė spauda. Negatyvus S. Prokudinas-Gorskis naudojo ne tik skaidrėms padaryti, bet iš jų spausdindavo nespalvotas fotografijas, kurias chronologine tvarka suklijuodavo į specialius albumus.

Daugiau apie tai – ČIA>

Reklama

Fotografė Barbara Klemm: fotografuodamas žmones turi peržengti barjerus…

vasario 26, 2014

Picture 38

Dažniausiai impulsą man duoda žmonės. Kartais, nors niekas jų taip nesustatė, gatvėje jie išsirikiuoja kaip teatro scenoje. Kad tai užfiksuotum, turi veikti labai greitai. Deja, fotografuodamas niekada nebūsi toks greitas, kaip žiūrėdamas. Fotografuodamas žmones turi peržengti barjerus – darydamas portretus visada kažkiek įsibrauni į kito asmeninę erdvę, o fotografuojami asmenys nežino, kur bus panaudoti jų atvaizdai. Dėl to nuolat bijai, kad žmonės piktinsis – jie turi tokią teisę. Antra vertus, turi įveikti šią baimę. Aš veikiu arba greitai, arba labai draugiškai. Galima kalbėtis akimis, ir aš dažnai gaunu sutikimą užmegzdama akių kontaktą. Keliavau daugybėje šalių, kurių kalbomis nemokėjau pasakyti nė žodžio, o prastos kalbos žinios trukdo ir fotografuojant. Laimei, dažniausiai keliaudavau su mūsų korespondentais arba redaktoriais, kurie pasirūpindavo mano reikalais ir už mane pasikalbėdavo. Vis dėlto fotografuojant visada svarbu rasti ir savo kelią.

Visas tekstas apie fotografę  – ČIA>

Darbingai užbaigiame žiemą ir pasitinkame pavasario pradžią!

vasario 19, 2014

Žiemos pabaiga ir pavasario nuojauta žada įdomių susitikimų ir vaizdų. Kelios svarbios naujienos –

Antradienį, vasario 25 d., tie, kurie nebuvo fotografijų parodoje Energetikos muziejuje, susitinkame prie muziejaus 15.30. Tie, kas tuo metu suplanavę dirbti studijoje ar jau matė parodą, galite savarankiškai dirbti studijoje Vienožinskyje. Daugiau apie parodą – http://analoginefotografija.lt/parodos-01-2014/  Pasitikslinkite Muziejaus puslapyje dėl bilieto kainos – moksleiviams ji, berods, 5 lt.

cropped-unnamed1

Kovo 2 dieną LITEXPO vyksta kasmetinis SNAP renginys besidomintiems fotografija. Kas planuoja eiti, paskubėkite pirkti bilietus, nes penktadienį žada branginti bilietus. Daugiau informacijos – http://snap.lt/fotofestivalis

logo_snap

Vasario 20-23 dienomis LITEXPO vyksta KNYGŲ MUGĖ. Kaip ir kasmet, šventėje dalyvauja AFD (atvirosios fotografijos dirbtuvės). Šių dirbtuvių fotografai kviečia įdomiai praleisti laiką su fotografija. Kur? Žemiau rasite sąrašą:

176246_182192391822877_4385024_o

Vasario 20 d. | ketvirtadienis | Bičiulių diena
10.00–18.00 Spalvinta nespalvotoji fotografija su Gintu Kavoliūnu ir Ieva Babilaite | Kūrybinė studija

Vasario 21 d. | penktadienis | Ilgasis penktadienis
14.00–20.30 Spalvinta nespalvotoji fotografija su Gintu Kavoliūnu | Kūrybinė studija

Vasario 22 d. | šeštadienis | Nekasdienių pasimatymų diena
10.00–14.00 Atspausk karpinio iliustraciją cianotipijos būdu | Kūrybinė studija
14.00–20.30 Spalvinta nespalvotoji fotografija su Egidijumi Kabošiu ir Lina Dūdaite | Kūrybinė studija

Vasario 23 d. | sekmadienis | Šeimos diena
10.00–15.30 Spalvinta nespalvotoji fotografija su Gintu Kavoliūnu ir Vanda Padimanskaite | Kūrybinė
studija.

Akimirkos iš veiklų Kūrybinėje studijoje Vilniaus knygų mugės metu 2013m.  čia ir čia , 2012m. čia, 2011m. čia.

I299022

Kovo 12 dieną, trečiadienį, 17.30 pas mus svečiuosis fotografė Monika Daukšaitė. Kažkada buvusi ir mūsų fotostudijos nare, ji baigė fotografijos ir kitokius mokslus, šiuo metu dirba su fotoknygomis. Galėsime pamatyti jos senų ir naujų darbų, šviesos piešinių fotografijoje pavyzdžių ir kt. Ateina visos grupės! Monikos darbų rasite čia: 

http://fotokudra.lt/aut.php?aut=1188

Iki vasario 28 d. – analoginės fotografijos paroda Energetikos ir technikos muziejuje

vasario 17, 2014

Benas_Navanglauskas_©_LAFA

Šių metų pradžioje itin džiugina diskusijos, siūlančios susimąstyti apie maišto fotografijoje kainą ir būtinybę. Šios diskusijos vis dar semiasi syvų iš NDG vykstančios V. Luckaus fotografijų parodos, kuri tarsi eksponuotas fotopopierius vėsokų ryškalų vonelėje vis dar neleidžia aiškiai įžiūrėti problemų kontūrų ir akcentų. Stebime atsirandant vis naujas detales, kurios nustelbia anksčiau išryškėjusias, o koks bus galutinis rezultatas – neaišku. Bet ar turi būti aišku? Ar fotografija turi tikslą? Ar ji reprezentuoja autorių? Kartais atrodo, kad fotografą pažinti galime, žvelgdami į jo darbus, betgi žiūrovo akis ir žiniasklaida godi – darbuose mėgstama ieškoti fotografo gyvenimo faktų, kurie kaip efektingas filtras iškreipia ir darbų suvokimą.

Smagu, kad tokios diskusijos veikia ir kaip katalizatorius – štai „Prospekto“ galerija šiuo metu pristato „Negražių fotografijų“ parodą, primindama, kad turime ir daugiau maištininkų. (Kiekvienas laikmetis godus skirtingiems vaizdams… Klasikinis grožis tampa vis labiau neįdomia kategorija). Pripratome prie A. Šeškaus albumų ir jau beveik spėjome užmiršti ne taip seniai atrastus Kauno plėšriuosius, kurie tai pat nesijautė reikalingi ar svarbūs. Tokiame kontekste smagu pamatyti fotografijų parodą, kuri nieko nedeklaruoja ir prisistato ne su manifestais. Tai paroda, kurios dalyviai tiesiog rodo savo kūrybą.

Lietuvos analoginės fotografijos asociacija (LAFA), įsikūrusi 2013 metais, Energetikos ir technikos muziejuje (Vilnius, Rinktinės g. 2) prisistato su paroda, kurioje bus galima susipažinti ne tik su senosiomis fotografinėmis technologijomis, bet ir su originaliomis kūrybinėmis idėjomis.

Daugiau apie parodą – ČIA>

 

A.Baltėnas: fotografija man buvo galimybė prisiliesti prie šio kitokio pasaulio ir jį pamatyti…

vasario 17, 2014

Picture 29

„Galiu paliudyti, kad iki apsilankymo šiame dienos centre aš buvau vienoks, o dabar esu kitoks. Fotografija man buvo galimybė prisiliesti prie šio kitokio pasaulio ir jį pamatyti. Viliuosi, kad ir ši knyga kitiems žmonėms, gyvenantiems savo paprastus kasdienius gyvenimus, parodys platesnį pasaulio vaizdą, leis atsigręžti į kitą, kitokį ir pamatyti jame glūdintį pasaulį“, – kalbėjo fotografas A. Baltėnas. Visą tekstą apie knygą, kurioje galima pamatyti žymaus fotografo nuotraukas, skaityk ČIA>

Antradienis, vasario 11 d.. Susitinkame NDG

vasario 9, 2014
Andriaus Valužio nuotr.

Andriaus Valužio nuotr.

Antradienį visoms grupėms:
 susitinkame 16.30 NDG, kur vyksta trys fotografijos parodos. 
 
Grupės, kurioms nėra tuo metu susitikimo valandų, taip pat prisijunkite. Pasiimkite draugų, kuriems taip pat gali būti įdomu. 
Mums aktualiausia – V.Luckaus paroda, kuri tapo įdomių diskusijų objektu.  Žemiau sudėjau kelias nuorodas, kuriose rasite skirtingų komentarų apie V.Luckų kaip reiškinį ir maištininką. Taip pat prisegu pdf failą, kuriame yra papildomi tekstai ne tik apie V.Luckų, bet ir apie kitus maištininkus. Kas mėgsta ateiti į parodas pasiruošę – skaitykite!
O kas ir kur yra NDG ir laukiančios mūsų parodos – skaityk čia:
http://www.ndg.lt/parodos/parodos/siūlau-naują-pasaulį.aspx
http://www.ndg.lt/parodos/parodos/vaizdų-vieta.aspx
http://www.ndg.lt/parodos/parodos/90×60-lietuvos-fotografijos-parodų-plakatai-1970–1987.aspx
Publikacijos apie V.Luckaus parodą:
Ir nuskenuotas iš knygos 1984 metų tekstas apie Lietuvos fotografijos maištininkus:
NDG informacija lankytojui:
Turėkite moksleivio pažymėjimus, bilietas tada kainuos 3 lt.
Vėluojantys ir pasiklydę skambina Aurelijai (861335289)

K. Donelaičio ilgesio žemė pagal fotografą A. Valiaugą

vasario 9, 2014

Picture 26

Taigi nors fotografijose užfiksuotas dabarties gyvenimas, apie jas reikia kalbėti nebūties žodžiais. Tai, kas yra, tik nurodo į tai, ko nėra. Tikriausiai todėl knygos įžanginiame žodyje Valiauga užsimena apie „stalkerio zoną“ – teritoriją, kurioje „apima nerimas, iš prigimties atpažįstamas iš saulėlydžio medžių viršūnėse, pavasario žalumos, vasarvidžio kvapų, rudens klampynės vieškely, baltos žiemos tylos…“ Nerimas įsikuria plyšyje tarp materialinių dabarties gyvenimo apraiškų ir krašto praeities prisiminimų, tarp to, ką matome, ir to, ką žinome. Tai dabarties gyvybę pūdinantis mirties pažadas, kurį čia matome atvirkščiai, atbuliniu laiku. Šitoje vietoje būti baisu, bet įtraukia dabarties liūne tykantys istorijos akivarai.

Visą A.Narušytės tekstą skaityk ČIA>

Diskusijos apie fotografijų kainas

vasario 7, 2014

Mūsų fotografijos kainų istorija nėra labai gili. Vos prieš kelis metus dūsavimai apie fotografijos – ir meninės, ir dokumentinės su istorine – rinkos Lietuvoje nebuvimą buvo įprasti. Apie tai buvo galima perskaityti dažnuose fotografų interviu arba retuose straipsniuose, skirtuose Lietuvos meno rinkai apžvelgti. Net asmeniškai kalbantis su fotografais, jie, paklausti, ar egzistuoja privati jų nuotraukų paklausa, krapštydavo galvas ir murmėdavo apie padovanotus darbus arba, geriausiu atveju, prisimindavo neartikuliuotus norus nusipirkti „ką nors“ parodų atidarymo metu. Tai įvykdavo maždaug tuomet, kai pakviestieji svečiai jau sukdavo ratus su vynu rankose.

Šiandien situacija kitokia – lietuviškų nuotraukų atsiranda tai viename, tai kitame dideliame aukcione, dėl jų varžytasi Vilniaus aukcione, neblogai jas perka Vilniaus meno mugėje. Kaipgi atrodė kainų horizontas 2012–2013 metais? Prieš dvejus metus (2012 kovo 23 d.) įvyko pirmasis ir kol kas vienintelis fotografijai skirtas XXII Vilniaus aukcionas.

Retą Romualdo Rakausko kadrą (Vilnius, 1966 m.) Kauno fotografijos galerija pardavė už 4000 Lt.

Visą tekstą skaityk : http://vz.lt/Default.aspx?PublicationId=1F332104-FD16-4ED7-AD19-718E245B87AF#.UvSryUjinQA.facebook#ixzz2sf132BTr

Iki 2014 m. vasario 21 d. „Prospekto galerijoje“ – A. Macijausko paroda „Negraži fotografija“

vasario 6, 2014

9388403a4aa03fb14b401d5c830d3d7f2f2a8791_article_scale

Gal ir buvo tik du tokie lietuviai fotografai maištininkai, nuolat kvescionavę įprastą fotografijos sampratą: Aleksandras Macijauskas ir Vitas Luckus. Sukilo vėliau ir jaunimas, bet tai jau buvo „bangos“ maištas, o Aleksandras Macijauskas ir Vitas Luckus nuolat spirgėjo iš prigimties.

Fotografijos ir kino kritikas Skirmantas Valiulis. „7 meno dienos“, Vilnius, 1977.

Aleksandro Macijausko darbuose negrožis tampa tuo, kas užmena būties mįslę, priverčia mus susimąstyti apie gyvenimą ir mirtį.

Algirdas Gaižutis. „Literatūra ir menas“, 1993.

Labiau apnuoginančio gyvenimo reiškinius menininko lietuvių margoje fotografijoje aš nežinau. Net ir tiems, kurie fotografuoja nuogus vyriškos ir moteriškos lyties piliečius, vargu bau ar pavyksta taip apnuoginti žmogaus kūną ir dvasią kaip Aleksandrui Macijauskui, fotografuojančiam apsirengusius veterinarus ir turgaus žmones.

Alis Balbierius. „Literatūra ir menas“, 1997.

Daugiau apie parodą ir jos autorių  – ČIA>

Albertas Švenčionis: „Fotografuoju, kad pamatyčiau“

vasario 6, 2014

bd77fa695fded27a42fee7fbe80ddc77c4eacf30_article_scale

Jūsų fotografijų tikslas – išsaugoti istorinę atmintį? O gal kvietimas mums visiems ja daugiau domėtis?

Senosios baltų šventyklos – tai kalvos, medžiai, ugnis. Todėl jos ir neišliko iki mūsų dienų. Tačiau vis dar galime džiaugtis piliakalniais.

Istorinę atmintį, manau, sudaro visuma – tie, kurie čia gyveno iki mūsų, mes, gyvenantieji šiandien, ir dar tik ateisiantys po mūsų. Kokios čia dar gali būti šnekos apie tai, jei esame lietuviai…

Kas yra vykęs fotografijos peizažas, ką akcentuojate, į kokius kraštovaizdžius žvelgiate? Ką jame galime rasti kitokio nei tapybos darbe?

Pavykęs, įtaigus ir prasmingas gali būti ir peizažas, ir įvykio fotografija. Fotografuodamas peizažus turiu puikią progą pamatyti kiek galima daugiau savo mylimo krašto, kuris išties nuostabus.

Visą tekstą skaityk ČIA>