Archive for 2014 kovo

Marga pirma balandžio savaitė

kovo 30, 2014

Antradienį visos grupės jungiasi – keliausime į Centrinio valstybės archyvo ekskursiją. Matysime daug įdomių dalykų – senų fotografijų, knygų, garsų. Darbuotojai parodys ir papasakos, kaip jie dirba. Ekskursijos pradžia – 15.00 val. (vėluoti negalime, archyvas dirba tik iki 17.00 val., todėl ir ekskursijos pradžia tokia ankstyva tiems, kas mokosi…)

Susitinkame 14.4o val. Antakalnio žiedo stotelėje – ten kur Antakalnio gale troleibusai apsisuka, kur eilė kioskų stovi (sekanti stotelė po Tverečiaus stotelės. Čia baigiasi Antakalnio gt. ir prasideda Nemenčinės plentas).

14.40 pajudėsim iš stotelės į Vaizdo archyvą. Tiems, kas atvažiuoja ne visuomeniniu transportu – galite laukti mūsų prie Vaizdo archyvo, O. Milašiaus g. 21, http://www.archyvai.lt/lt/lcva.html Pasimetusiems stotelėse – mano nr. 861335289 (aura).

Pasiimkit fotoaparatus, po ekskursijos, jei turėsime jėgų, pasivaikštinėsime apylinkėse. ! Kam reikės kokio pateisinamo rašto praleistai dėl ekskursijos pamokai, sakykit, parašysim.

Šalia pasakojimų ir rodymų garso ir vaizdo archyvuose, pažiūrėsim režisieriaus Žalakevičiaus diplominį darbą “Skenduolis” (pamatysime beveik komediją apie tai, kaip viešai paskelbta fotografija keičia žmonių likimus).

Pirmadienį susitikimo laikas nesikeičia, o trečiadienį – jungiasi visos grupės – pasivaikščiojimui po fotografijos parodas – pradedame nuo VDA “Titaniko“ – todėl susitinkame prie Onos bažnyčios 16.30 val. “Titanike“ parodoje matysime daug didelio formato fotografijų (plačiau – ČIA>). Po to keliausime į “Arkos“ galeriją, ten matysime keletą darbų, susijusių su fotografija, tame tarpe ir įdomiai išeksponuotą pinhole objektą. O po to – į “Skalvijos“ kino teatrą, kurio foje susipažinsime su 0riginaliai išeksponuotu poeto ir fotografo Ričardo Šileikos projektu “Kelionė“. Šio projekto fotografijas matote žemiau. 

 

 

Reklama

Cianotipijos paroda ir dirbtuvės Beepart

kovo 18, 2014

Kovo 21 d., 18:30 val. BEEPART Pilaitėje atidaroma Ginto Kavoliūno ir Egidijaus Kabošio cianotipijos darbų paroda MĖLYNOJI NUOTAIKA. Paroda veiks iki balandžio 13 d.

BEEPART, Smalinės ir Vydūno g. sankirta, Pilaitė, Vilnius (Beepart @54.707169,25.190942)
Pastoviai veikianti meno galerija dirba kasdien (I-V nuo 11 iki 18 val., VI-VII nuo 12 iki 16 val.)

Daugiau informacijos – ČIA>

2014-03-09_Cianotipijos-dirbtuves-A4-2

Dirbtuvės:

Kovo 29d. 13:00 Kursime fotogramas (2 val.) – dirbtuvės skirtos visiems susidomėjusiems, nereikia jokio specialaus pasiruošimo, gali dayvauti ir vaikai. Piešinį dėliosime iš smulkių daiktų, gyvų ar džiovintų augalų, medžiagų. Dirbsime šviesoje. Dalyvio mokestis 25 Lt. Šeimoms atvyksiančioms su vaikais taikomos nuolaidos.

Kovo 29d. 16:00 Nuotraukų spausdinimas cianotipija (2 val.) – dirbtuvės skirtos fotografijos entuziastams, norintiems išmokti spausdinti savo fotografijas cianotipijos procesu. Iki dirbuvių kiekvienas pasiruošime ir atsinešime atsispausdinę skaitmeninių negatyvų. Kaip tai padaryti gausite instrukcijas užsiregistravę Dalyvio mokestis 30 Lt.

Kovo 30d. 11:00 Įvairių cianotipijų dirbtuvės (3val.) – dirbtuvės skirtos įvairiam cianotipijos spausdinimui vietoje suteiktomis medžiagomis. Atvykite ir jau susipažinę su procesu ir norintys išmokti. Dalyvio mokestis 30 Lt.

Daugiau informacijos apie dirbtuves – ČIA>

2014-03-14_Cianotipijos-paroda-A4_spaudai-pat2

2014 m. kovo 11-ąją – paroda Gedimino prospekte

kovo 10, 2014

2014 m. kovo 11-ąją Gedimino prospekte, atkarpoje nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės, bus eksponuojama Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Genties veidografija“. Paroda eksponuojama lauke, atviroje erdvėje. Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventę kviečiame aplankyti ir šią parodą.

Paroda pratęsia praėjusiais metais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga pradėtą iniciatyvą kurios metu po atviru dangumi vilniečiams ir miesto svečiams buvo pristatyta kita autoriaus ekspozicija istorine tematika „LDK atspindžiai“.

Dideli portretai gatvėse mums dažniausiai asocijuojasi su reklaminiais veidais arba politiniais rinkimų plakatais. Viešose gatvių erdvėse matome įtaigius komercinius reginius arba dirbtines galingųjų šypsenas. Vienaip  ar kitaip susiduriame su vizualiomis dirbtinumo, gundymo ir apgaulės strategijomis. Todėl ši monumentali Lietuvos kūrėjų portretų galerija sugriauna mums įprastas viešų vaizdų suvokimo tradicijas. Portretų galerijoje matome ne tuos mūsų veikėjus, kurie visais įmanomais būdais veržiasi į viešumą ir siekia būti matomi. Greičiau atvirkščiai.

http://www.delfi.lt/pramogos/kultura/a-aleksandraviciaus-fotografiju-parodoje-portretai-ne-realus-zmones-o-fotomenininko-sukurti-kureju-paveikslai.d?id=64238544#ixzz2vaVBYej2

Fotografo ir fotografijos teisė

kovo 6, 2014

no-photo

Nuolat fotografuodami susiduriame su problemomis, kurios susijusios su abejone, ar viską galima fotografuoti.

Ta proga – senokas, bet naudingas teisininko komentaras.

Ar galima fotografuoti žmones?

Norint publikuoti asmens atvaizdą, reikia gauti jo sutikimą. Išimtys yra šios:

  • fotografija susijusi su asmens vieša veikla (pvz., fotografuojamas premjeras, sporto žvaigždė ir pan.);
  • fotografuojama viešoje vietoje (gatvėje, parduotuvėje), jei asmuo nėra pagrindinis kompozicijos elementas.

Tačiau ir šios išimtys galioja ne visuomet.  Visą tekstą apie kitas situacijas skaityk ČIA>

Arno Fisher fotografija Kauno fotografijos galerijoje

kovo 6, 2014

Nuo kovo 14 d. Goethe’s institutas Lietuvoje ir Kauno fotografijos galerija

kviečia į parodą „Arno Fischer. Fotografija“, kuri pateiks vieno reikšmingiausių

XX a. antrosios pusės Vokietijos fotografų ir fotografijos mokytojo Arno

Fischerio (1927-2011) kūrybos apžvalgą.

Paroda Kauno fotografijos galerijoje bus atidaryta kovo 14 d. 17.30 val. ir

veiks iki balandžio 25 d. Arno Fischerio kūrybos retrospektyvą atidaryme

pristatys jos kuratorius, menotyrininkas Matthias Flügge. Kovo 15 d. jis

ves seminarą Vytauto Didžiojo universiteto studentams, kuriame išsamiau

supažindins su Arno Fischerio kūryba, o taip pat pasidalins savo patirtimi

kuruojant dideles parodas.

Arno Fischeris laikomas vienu reikšmingiausių XX a. antrosios pusės

fotografų. Jo nuotraukos ir pedagoginė veikla Leipcige, Berlyne ir Dortmunde

turėjo lemiamos įtakos trims fotografų kartoms – ir ne tik Vokietijos rytuose.

A. Fischeris gimė 1927 m. Berlyno darbininkų rajone Vedinge spaustuvininko

šeimoje. Baigęs staliaus modeliuotojo mokslus, 1948 m. jis pradėjo studijuoti

Berlyne skulptūrą, o 1950 m., po ankstesnių pavienių bandymų, vėl ėmė

fotografuoti. Lemtingą įspūdį jam paliko 1955 m. paroda „Family of Man“,

kuria Edwardas Steichenas siekė įrodyti žmogiškąjį fotografijos potencialą ir

kreipėsi į žmonių bendruomenę, gyvenančią šiame „katastrofų šimtmetyje“.

Pirmasis Arno Fischerio darbas, kuris žvelgiant iš istorinės perspektyvos

atrodo vis svarbesnis, buvo kuriamas 1954–1960 m. Tai nuotraukų

ciklas „Situacija Berlyne“, kuriame užfiksuotos socialinės, kultūrinės ir politinės

į keturis sektorius padalyto miesto ypatybės. 1961 m. iškilus Berlyno sienai

VDR kultūros institucijų biurokratai uždraudė leisti šį fotografijų albumą, nors

apie jį ir buvo skelbta. Ankstyvosios A. Fischerio Berlyno fotografijos – tai

išties įtaigūs ir unikalūs dokumentai, bylojantys apie miestą, paženklintą

Antrojo pasaulinio karo žaizdų, Šaltojo karo metų įtampos ir isterijos. Šios

nuotraukos – pirmasis parodos akcentas.

1962 m. Arno Fischeris pradėjo bendradarbiauti su Rytų Vokietijos kultūros

ir madų žurnalu „Sibylle“, aplink kurį buvo susibūrusi grupelė geriausių

fotografų ir žurnalistų. Jų pastangomis šiam leidiniui dažnai pavykdavo

išvengti visuotinio ideologinio monotoniškumo. A. Fischerio mados fotografijos

atskleidžia teorinę VDR kultūros sampratą. Mada šiam menininkui – ne

keistų dizainerio įgeidžių išraiška, o gyvenimo kultūros atspindys, tai estetinis

kasdienybės apipavidalinimas, nepaisantis klasinių ribų. Tad šios nuotraukos

– ankstyvieji iki mūsų dienų gyvuojančios mados fotografijos pavyzdžiai,

kuriuose atsigręžiama į „gatvės fotografijos“ išraiškos priemones, atsisakius

studijoje rengiamų fotosesijų. Parodoje galima išvysti rinktines tokio pobūdžio

fotografijas.

Toliau parodos lankytojams pristatomi gausios Arno Fischerio portretinės

kūrybos pavyzdžiai. Ankstyvosios jo nuotraukos, darytos pokario Berlyne,

daugiausia skirtos kultūros įvykiams, pirmiausia, kinui, muzikai ir teatrui.

Vėliau menininkas nepraleisdavo progos fotografuoti užsienio žvaigždes, su

kuriomis jam pavykdavo susitikti. Tarp jų – Marlene Dietrich, Juliette Gréco,

Jehudis Menuhinas, taip pat daugybė aktorių ir šokėjų, režisierių ir menininkų,

kurių vardai šiandien jau ne taip gerai žinomi. Lygiai taip pat kruopščiai ir

atidžiai jis fotografuodavo ir nepažįstamus žmones, kuriuos laikė ne mažiau

įdomiais ir vertais fotografuoti. Šiose portretinėse nuotraukose ypač išryškėja

tai, kad Arno Fischerio kūrybos ištakos slypi figūrinėje skulptūroje. Šioms

fotografijoms būdingas ir begalinis paprastumas, ir šaltakraujis ramumas,

jos tarsi skulptūriškai įamžina anapus objektyvo atsidūrusio žmogaus

kvintesenciją.Kaip fotografas Arno Fischeris daug keliavo – ir po VDR, ir

po užsienį. Todėl ketvirtasis mūsų parodos skirsnis vadinasi „Kelyje“. Čia

pristatomos VDR, Rytų bloko šalyse, Indijoje ir Afrikoje darytos nuotraukos.

Tai labai empatiškos scenos, bylojančios apie milžinišką menininko

talentą stebėti. Laikui nepavaldų šių fotografijų poveikį lemia ne „dėkingas

momentas“, o už jų slypinti istorija. „Jei autobusų stotelėje fotografuoju

autobuso laukiantį vyrą, nuotraukoje turi matytis šis tas daugiau nei vien

žmogus, laukiantis autobuso“, – rašo fotografas. Tai visos jo kūrybos kredo.

1978 ir 1984 m. Arno Fischeris dukart lankėsi Niujorke. 150 ten darytų

nuotraukų buvo išspausdintos tik 1988 m. knygoje „Niujorko vaizdai“, kuriai

tekstą parašė Heineris Mülleris. Šiose nuotraukose net ir šiandien stulbina

tai, kaip intensyviai ir atidžiai menininkas stebi žmones ir situacijas šiame

svetimame ir kartu patraukliame mieste. Parodoje galima išvysti ir keletą

vintažinių tokių nuotraukų atspaudų.

Paskutinis parodos skirsnis apima Arno Fischerio „Polaroid“ nuotraukas,

kurios darytos jo sode. 1978 m. menininkas kartu su savo žmona fotografe

Sibylle Bergemann įsigijo naujakurio sodybą Granzės miestelio pakraštyje į

šiaurę nuo Berlyno. Tais pat metais jis paėmė į rankas momentinį fotoaparatą

ir pradėjo savo sode fotografuoti natiurmortus bei aplinkos fragmentus.

Šios unikalios ir nepakartojamos nuotraukos, kuriose užfiksuotas koks nors

labai asmeniškas objektas, perteikia menininko kūrybos esmę ir savotišką

jos santrauką. Sulig kiekvienais metais Arno Fischeris praleisdavo sode vis

daugiau laiko, jam tai buvo užburta trumpalaikio prieglobsčio vieta. „Sodo“

ciklas, nutrūkęs tik 2008 m., kai buvo sustabdyta „Polaroid“ fotojuostų

gamyba, apima trijų dešimtmečių fotografijas, kurias menininkas pats

suskirstė į grupes. Chronologinės sąsajos čia nebeliko – atrodo, kad visi trys

dešimtmečiai susiliejo į vieną fotografavimo akimirką, taip įgaudami tam tikrą

trukmę.

Parodą pristato Vokietijos užsienio ryšių institutas (ifa).

Parodą Lietuvoje organizuoja Goethe’s institutas ir Kauno fotografijos galerija.

Partneris: Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas.

Parodos vieta: Kauno fotografijos galerija, Vilniaus g. 2, Kaunas

Parodos atidarymas: 2014 m. kovo 14 d. 17.30 val.

Paroda veiks iki 2014 m. balandžio 25 d.

Galerijos darbo laikas: II-V 11-18 val., VI-VII 12-17 val.

Įėjimas nemokamas

Ribos. Architektūros problematika parodoje

kovo 5, 2014

parodos-fragmentas-1024x574

VDA Tekstilės galerijoje Artifex iki kovo 15 d. veikia architekto, Vilniaus dailės akademijos Aukštųjų studijų fakulteto dekano,  doc. Romualdo Kučinsko architektūrinės fotografijos paroda „Ribos“.

Daugiau – ČIA>

Iki kovo 9 d. Kauno fotografijos galerijoje – R.Vikšraičio paroda

kovo 2, 2014
Picture 11
Rolandas Barthes’as sako, kad „fotografo aiškiaregystė yra ne „matyti“, bet atsirasti ten“, o Robertas Capa jam antrina, – „jei tavo nuotraukos nepakankamai geros, vadinasi, buvai per toli“. Vikšraitis visada šalia savo „objekto“. Per parodos atidarymą fotomenininkas Aleksandras Macijauskas Vikšraitį pavadino drąsiausiu Lietuvos fotografu. Galvoju, kur čia drąsa? Užfiksuoti ar parodyti? Aš statyčiau už antrąjį variantą, bet turint omeny tik jo lietuviškas „pavargusio kaimo grimasas“. Kelioniniai darbai nėra tokie „aštrūs“ ir sprangūs, nemanau, kad jie reikalavo daug drąsos.
Mėginant įterpti Vikšraičio žiūrėjimą į Barthes’o „Camera Lucida“ skaitymą, ne viena nuotraukų verta studijavimo (studium), bet geliančius virpesius (punctum) pajutau tik dvejose. O tai, mano manymu, yra labai daug. Štai pankų vakarėlio Kuenkoje dalyvė, į mus atsukusi savo ranką, ant kurios ištatuiruota pentagrama, nupuvęs vyro, panašaus į Marilyną Mansoną, veidas ir moteris išpuvusia akimi. Visa tai vyksta bažnyčios fone. Pati pankė labai panaši į savo tatuiruočių personažus, tačiau už jos kažkas suvirpėjo – tai jos draugės lūpos, kuriose „užstrigo“ žodis, tikriausiai tartas fotografui. Mes jo nesužinosime, bet jo aidas persmelkė visą fotografiją.
Visas tekstas – ČIA>