Iki kovo 9 d. Kauno fotografijos galerijoje – R.Vikšraičio paroda

by
Picture 11
Rolandas Barthes’as sako, kad „fotografo aiškiaregystė yra ne „matyti“, bet atsirasti ten“, o Robertas Capa jam antrina, – „jei tavo nuotraukos nepakankamai geros, vadinasi, buvai per toli“. Vikšraitis visada šalia savo „objekto“. Per parodos atidarymą fotomenininkas Aleksandras Macijauskas Vikšraitį pavadino drąsiausiu Lietuvos fotografu. Galvoju, kur čia drąsa? Užfiksuoti ar parodyti? Aš statyčiau už antrąjį variantą, bet turint omeny tik jo lietuviškas „pavargusio kaimo grimasas“. Kelioniniai darbai nėra tokie „aštrūs“ ir sprangūs, nemanau, kad jie reikalavo daug drąsos.
Mėginant įterpti Vikšraičio žiūrėjimą į Barthes’o „Camera Lucida“ skaitymą, ne viena nuotraukų verta studijavimo (studium), bet geliančius virpesius (punctum) pajutau tik dvejose. O tai, mano manymu, yra labai daug. Štai pankų vakarėlio Kuenkoje dalyvė, į mus atsukusi savo ranką, ant kurios ištatuiruota pentagrama, nupuvęs vyro, panašaus į Marilyną Mansoną, veidas ir moteris išpuvusia akimi. Visa tai vyksta bažnyčios fone. Pati pankė labai panaši į savo tatuiruočių personažus, tačiau už jos kažkas suvirpėjo – tai jos draugės lūpos, kuriose „užstrigo“ žodis, tikriausiai tartas fotografui. Mes jo nesužinosime, bet jo aidas persmelkė visą fotografiją.
Visas tekstas – ČIA>

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: