Arno Fisher fotografija Kauno fotografijos galerijoje

by

Nuo kovo 14 d. Goethe’s institutas Lietuvoje ir Kauno fotografijos galerija

kviečia į parodą „Arno Fischer. Fotografija“, kuri pateiks vieno reikšmingiausių

XX a. antrosios pusės Vokietijos fotografų ir fotografijos mokytojo Arno

Fischerio (1927-2011) kūrybos apžvalgą.

Paroda Kauno fotografijos galerijoje bus atidaryta kovo 14 d. 17.30 val. ir

veiks iki balandžio 25 d. Arno Fischerio kūrybos retrospektyvą atidaryme

pristatys jos kuratorius, menotyrininkas Matthias Flügge. Kovo 15 d. jis

ves seminarą Vytauto Didžiojo universiteto studentams, kuriame išsamiau

supažindins su Arno Fischerio kūryba, o taip pat pasidalins savo patirtimi

kuruojant dideles parodas.

Arno Fischeris laikomas vienu reikšmingiausių XX a. antrosios pusės

fotografų. Jo nuotraukos ir pedagoginė veikla Leipcige, Berlyne ir Dortmunde

turėjo lemiamos įtakos trims fotografų kartoms – ir ne tik Vokietijos rytuose.

A. Fischeris gimė 1927 m. Berlyno darbininkų rajone Vedinge spaustuvininko

šeimoje. Baigęs staliaus modeliuotojo mokslus, 1948 m. jis pradėjo studijuoti

Berlyne skulptūrą, o 1950 m., po ankstesnių pavienių bandymų, vėl ėmė

fotografuoti. Lemtingą įspūdį jam paliko 1955 m. paroda „Family of Man“,

kuria Edwardas Steichenas siekė įrodyti žmogiškąjį fotografijos potencialą ir

kreipėsi į žmonių bendruomenę, gyvenančią šiame „katastrofų šimtmetyje“.

Pirmasis Arno Fischerio darbas, kuris žvelgiant iš istorinės perspektyvos

atrodo vis svarbesnis, buvo kuriamas 1954–1960 m. Tai nuotraukų

ciklas „Situacija Berlyne“, kuriame užfiksuotos socialinės, kultūrinės ir politinės

į keturis sektorius padalyto miesto ypatybės. 1961 m. iškilus Berlyno sienai

VDR kultūros institucijų biurokratai uždraudė leisti šį fotografijų albumą, nors

apie jį ir buvo skelbta. Ankstyvosios A. Fischerio Berlyno fotografijos – tai

išties įtaigūs ir unikalūs dokumentai, bylojantys apie miestą, paženklintą

Antrojo pasaulinio karo žaizdų, Šaltojo karo metų įtampos ir isterijos. Šios

nuotraukos – pirmasis parodos akcentas.

1962 m. Arno Fischeris pradėjo bendradarbiauti su Rytų Vokietijos kultūros

ir madų žurnalu „Sibylle“, aplink kurį buvo susibūrusi grupelė geriausių

fotografų ir žurnalistų. Jų pastangomis šiam leidiniui dažnai pavykdavo

išvengti visuotinio ideologinio monotoniškumo. A. Fischerio mados fotografijos

atskleidžia teorinę VDR kultūros sampratą. Mada šiam menininkui – ne

keistų dizainerio įgeidžių išraiška, o gyvenimo kultūros atspindys, tai estetinis

kasdienybės apipavidalinimas, nepaisantis klasinių ribų. Tad šios nuotraukos

– ankstyvieji iki mūsų dienų gyvuojančios mados fotografijos pavyzdžiai,

kuriuose atsigręžiama į „gatvės fotografijos“ išraiškos priemones, atsisakius

studijoje rengiamų fotosesijų. Parodoje galima išvysti rinktines tokio pobūdžio

fotografijas.

Toliau parodos lankytojams pristatomi gausios Arno Fischerio portretinės

kūrybos pavyzdžiai. Ankstyvosios jo nuotraukos, darytos pokario Berlyne,

daugiausia skirtos kultūros įvykiams, pirmiausia, kinui, muzikai ir teatrui.

Vėliau menininkas nepraleisdavo progos fotografuoti užsienio žvaigždes, su

kuriomis jam pavykdavo susitikti. Tarp jų – Marlene Dietrich, Juliette Gréco,

Jehudis Menuhinas, taip pat daugybė aktorių ir šokėjų, režisierių ir menininkų,

kurių vardai šiandien jau ne taip gerai žinomi. Lygiai taip pat kruopščiai ir

atidžiai jis fotografuodavo ir nepažįstamus žmones, kuriuos laikė ne mažiau

įdomiais ir vertais fotografuoti. Šiose portretinėse nuotraukose ypač išryškėja

tai, kad Arno Fischerio kūrybos ištakos slypi figūrinėje skulptūroje. Šioms

fotografijoms būdingas ir begalinis paprastumas, ir šaltakraujis ramumas,

jos tarsi skulptūriškai įamžina anapus objektyvo atsidūrusio žmogaus

kvintesenciją.Kaip fotografas Arno Fischeris daug keliavo – ir po VDR, ir

po užsienį. Todėl ketvirtasis mūsų parodos skirsnis vadinasi „Kelyje“. Čia

pristatomos VDR, Rytų bloko šalyse, Indijoje ir Afrikoje darytos nuotraukos.

Tai labai empatiškos scenos, bylojančios apie milžinišką menininko

talentą stebėti. Laikui nepavaldų šių fotografijų poveikį lemia ne „dėkingas

momentas“, o už jų slypinti istorija. „Jei autobusų stotelėje fotografuoju

autobuso laukiantį vyrą, nuotraukoje turi matytis šis tas daugiau nei vien

žmogus, laukiantis autobuso“, – rašo fotografas. Tai visos jo kūrybos kredo.

1978 ir 1984 m. Arno Fischeris dukart lankėsi Niujorke. 150 ten darytų

nuotraukų buvo išspausdintos tik 1988 m. knygoje „Niujorko vaizdai“, kuriai

tekstą parašė Heineris Mülleris. Šiose nuotraukose net ir šiandien stulbina

tai, kaip intensyviai ir atidžiai menininkas stebi žmones ir situacijas šiame

svetimame ir kartu patraukliame mieste. Parodoje galima išvysti ir keletą

vintažinių tokių nuotraukų atspaudų.

Paskutinis parodos skirsnis apima Arno Fischerio „Polaroid“ nuotraukas,

kurios darytos jo sode. 1978 m. menininkas kartu su savo žmona fotografe

Sibylle Bergemann įsigijo naujakurio sodybą Granzės miestelio pakraštyje į

šiaurę nuo Berlyno. Tais pat metais jis paėmė į rankas momentinį fotoaparatą

ir pradėjo savo sode fotografuoti natiurmortus bei aplinkos fragmentus.

Šios unikalios ir nepakartojamos nuotraukos, kuriose užfiksuotas koks nors

labai asmeniškas objektas, perteikia menininko kūrybos esmę ir savotišką

jos santrauką. Sulig kiekvienais metais Arno Fischeris praleisdavo sode vis

daugiau laiko, jam tai buvo užburta trumpalaikio prieglobsčio vieta. „Sodo“

ciklas, nutrūkęs tik 2008 m., kai buvo sustabdyta „Polaroid“ fotojuostų

gamyba, apima trijų dešimtmečių fotografijas, kurias menininkas pats

suskirstė į grupes. Chronologinės sąsajos čia nebeliko – atrodo, kad visi trys

dešimtmečiai susiliejo į vieną fotografavimo akimirką, taip įgaudami tam tikrą

trukmę.

Parodą pristato Vokietijos užsienio ryšių institutas (ifa).

Parodą Lietuvoje organizuoja Goethe’s institutas ir Kauno fotografijos galerija.

Partneris: Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas.

Parodos vieta: Kauno fotografijos galerija, Vilniaus g. 2, Kaunas

Parodos atidarymas: 2014 m. kovo 14 d. 17.30 val.

Paroda veiks iki 2014 m. balandžio 25 d.

Galerijos darbo laikas: II-V 11-18 val., VI-VII 12-17 val.

Įėjimas nemokamas

Žymos:

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: