Archive for the ‘Paroda’ Category

Iki gegužės 18 d. – G.Trimako paroda Kauno fotografijos galerijoje

gegužės 5, 2014

Gintautas_Trimakas_Be_pavadinimo

Reflektuodamas (ne rekonstruodamas) gilų kultūrinį palikimą, surandu ir pasisavinu tai, kas kūrybiniame kelyje kyla klausimo pavidalu. Parodoje pristatysiu jau surastus ir naujus, dar neviešintus atsakymus. 

Daugiau paie parpdą – ČIA>

Reklama

Marga pirma balandžio savaitė

kovo 30, 2014

Antradienį visos grupės jungiasi – keliausime į Centrinio valstybės archyvo ekskursiją. Matysime daug įdomių dalykų – senų fotografijų, knygų, garsų. Darbuotojai parodys ir papasakos, kaip jie dirba. Ekskursijos pradžia – 15.00 val. (vėluoti negalime, archyvas dirba tik iki 17.00 val., todėl ir ekskursijos pradžia tokia ankstyva tiems, kas mokosi…)

Susitinkame 14.4o val. Antakalnio žiedo stotelėje – ten kur Antakalnio gale troleibusai apsisuka, kur eilė kioskų stovi (sekanti stotelė po Tverečiaus stotelės. Čia baigiasi Antakalnio gt. ir prasideda Nemenčinės plentas).

14.40 pajudėsim iš stotelės į Vaizdo archyvą. Tiems, kas atvažiuoja ne visuomeniniu transportu – galite laukti mūsų prie Vaizdo archyvo, O. Milašiaus g. 21, http://www.archyvai.lt/lt/lcva.html Pasimetusiems stotelėse – mano nr. 861335289 (aura).

Pasiimkit fotoaparatus, po ekskursijos, jei turėsime jėgų, pasivaikštinėsime apylinkėse. ! Kam reikės kokio pateisinamo rašto praleistai dėl ekskursijos pamokai, sakykit, parašysim.

Šalia pasakojimų ir rodymų garso ir vaizdo archyvuose, pažiūrėsim režisieriaus Žalakevičiaus diplominį darbą “Skenduolis” (pamatysime beveik komediją apie tai, kaip viešai paskelbta fotografija keičia žmonių likimus).

Pirmadienį susitikimo laikas nesikeičia, o trečiadienį – jungiasi visos grupės – pasivaikščiojimui po fotografijos parodas – pradedame nuo VDA “Titaniko“ – todėl susitinkame prie Onos bažnyčios 16.30 val. “Titanike“ parodoje matysime daug didelio formato fotografijų (plačiau – ČIA>). Po to keliausime į “Arkos“ galeriją, ten matysime keletą darbų, susijusių su fotografija, tame tarpe ir įdomiai išeksponuotą pinhole objektą. O po to – į “Skalvijos“ kino teatrą, kurio foje susipažinsime su 0riginaliai išeksponuotu poeto ir fotografo Ričardo Šileikos projektu “Kelionė“. Šio projekto fotografijas matote žemiau. 

 

 

Mariusz Forecki fotografijų parodoje – 1991 m. sausio įvykiai

sausio 9, 2014

Mariusz-Forecki_Vilnius-004

Sausio 10 d., penktadienį, 9 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta lenkų fotomenininko Mariušo Foreckio (Mariusz Forecki) darbų paroda. Parodą pristatys Seimo narė Rasa Juknevičienė ir fotomeno festivalio vadovas Mindaugas Kavaliauskas, dalyvaujant autoriui. Parodą apžiūrėti galima iki sausio 22 dienos.

Sausio 10 d., penktadienį 17 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) vyks kūrybos vakaras, kurio metu fotografas pristatys svarbiausius savo ciklus ir nueitą kelią fiksuojant “geležinės uždangos” griuvimo efektus Lenkijoje ir kitose šalyse – knygų bei multimedijos pristatymų pavidalu.

Pasak parodos kuratoriau M. Kavaliausko, Mariušas Foreckis – vienas iš retų Europos fotografų, fiksavusių gyvenimo pasikeitimus po geležinės uždangos kritimo savo ne tik savo gimtojoje šalyje, bet ir kitose Rytų bloko šalyse, tarp kurių – Lietuva“.

Per Lietuvos parlamento apgultį 1991 metais M. Foreckis buvo vienas iš kelių fotografų, kurie įvykius fiksavo parlamento viduje. Kita vertus, jo kūrybinis metodas – apie aktualijas pasakoti ne per įvykių epicentrą, bet per gretutines temines linijas, todėl jo fotografiniai siužetai iš 1991 m. sausio įvykių – ne tik „centrinės“ asmenybės, bet ir tie, kurių nuotaikos ir veiksmai galėjo tapti monumentaliomis akimirkomis fotografijoje.

Daugiau  – ČIA>

Iki sausio 11 d. – Gintaro Česonio fotografijų paroda “Proepekto“ galerijoje

sausio 5, 2014

Pirmąją savaitę keliausime į fotografijos parodą “Prospekto“ galerijoje. Paroda „Prisilietimai“ jungia du ciklus:
„Tėvas Stanislovas“ (2004-2006) ir „Pasivaikščiojimai po tvirtovę“ (1998-2008).
Kai atrodo beviltiška dokumentuoti, bandyti sustabdyti išbarstytą laiką, kitiems svarbių įvykių tėkmę, kai viskas aplink sugalvota ir nevisada iš esmės pagrįsta, taip norisi prisiliesti prie tikrų ir išgyventų detalių. Septyni susitikimai su tėvų Stanislovu, pokalbiai apie betką ir pačias svarbiausias to meto gyvenimo patirtis ir tylūs bandymai suprasti save ir procesus kurie vyksta šalia, apleistoje tvirtovėje – prasmingai susijungia. Esmė ir būtis, troškimai ir realybė, ir dar kartą – tiesiog noras suprasti save. Daugiau apie parodą ir autorių ČIA>

cesonis

Verta paskaityti seniau publikuotą interviu su šiuo fotografu:

Apie etines dilemas, žmogaus teisę į privatumą ir fotografo teisę į fotografiją pokalbis su Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovu, fotomenininku G. Česoniu.

– Dažniausiai girdime svarstymų apie tekstų, vaizdo reportažų etiką, o apie etišką fotografiją diskusijų viešojoje erdvėje kyla gerokai mažiau. Kaip manote, ką tai rodo? Ar tai, kad fotografija iš esmės etiškesnė, ar tam dar neskiriama daug dėmesio?

– Lietuvos žiniasklaidoje nereikalaujama, kad fotografija nuo pradžios iki pabaigos pasakotų pačią istoriją. Dažniausiai nuotrauka, deja, yra tik teksto iliustracija.

– Fotografijai keliama mažiau reikalavimų, dėl to ir nekyla tiek daug diskusijų, kas etiška, o kas ne?

– Deja, tiesiog nuotrauka, laikraštyje tėra teksto, straipsnio, išsakytos minties, problemos iliustracija. Visų pirma, kalbėdami apie žiniasklaidos etiką, pirmiausia vertiname tekstą, o nuotrauka telieka nekalta iliustracija. Čia kaip tik norėčiau išsakyti problemą, kad kokybiškos fotografijos žiniasklaidai reikia vis mažiau ir mažiau. Ji gali būti labai paprasta ir primityvi – svarbu, kad parodytų sensacingą įvykį ar naujieną. To lyg ir pakanka.

O man, fotografui, atrodo, kad fotografija yra pakankamai galingas įrankis ir šiandien, todėl galėtų pati pasakoti apie tai, kas įvyko. Gal net ne tik įvykis, bet pati problema galėtų būti papasakota daug geriau, nei dabar yra.

Visą interviu tekstą skaitykite  ČIA>

Apie fotografo V.Luckaus fenomeną

gruodžio 29, 2013
Picture 12
Menotyrininkė Agnė Narušytė dalijasi savo mintimis apie Luckaus kūrybą “7  meno dienų“ savaitraštyje.
“Vitas Luckus man visada buvo neišspręstas klausimas. Kai susidomėjau fotografija, jis jau buvo miręs (1987). Tai, ką apie jį girdėjau, skambėjo kaip prieštaravimų raizginys. Jis buvo maištininkas Lietuvos fotografijos mokykloje. Jis buvo beprotis, iš kurio galėjai tikėtis bet ko. Nužudė jo kūrybą sukritikavusį žurnalistą ir iššoko pro langą. Jis buvo pranašas, konceptualistas, pralenkęs savo laiką. Jis buvo apsėstas didybės manijos. Mėgo pasirodyti – vietoj šuns mieste vedžiodavosi liūtą. Jis lėbavo be ribų. Buvo nuskriaustasis, jo neįleisdavo į parodas. Jį persekiojo KGB – grįžęs namo, iš telefono ragelio išimdavo „blakes“ ir keikdavosi tiesiai saugumui į ausį. Jis buvo fotografijos genijus. Tai ne kartą girdėjau iš užsieniečių – Luckaus legenda atviliodavo juos į Lietuvą. O čia fotografai apie jį atsiliepdavo santūriau. Dažnai – nutildami per pusę sakinio. Ir aišku kodėl: jo atmintis kraujuoja. Iš arti geriau matėsi jo gyvenimo kiaurymės.
Seniai žinojau, kad Luckus buvo rakštis LTSR fotografijos meno draugijai, nes jo išsišokimai galėjo sugadinti santykius su okupacine valdžia, kurios valioje buvo viską sunaikinti. Kaip atsitiko Modriui Tenisonui – jam pakako pamatyti degantį Romą Kalantą, ir pantomimos teatras buvo uždarytas. Tačiau tik dabar išgirdau, kad net humanistinės fotografijos patetikos nekentusi jaunoji karta negarbstė Luckaus, nors su juo ir bendravo. Jiems buvo įdomūs jo eksperimentai, bet estetiniai sprendimai atrodė abejotini, ypač – per daug atviras simbolizmas. Taigi Luckus buvo nuolat apsuptas draugų, bet vienišas, netinkamas nei vieniems, nei kitiems. Belieka pasiskolinti Jurijaus Dobriakovo raktą į šią asmenybę: „Luckus yra kone klasikinis „nereikalingas“, nepatogus žmogus, ateinantis dar iš rusų literatūros klasikos. Jis ir iš savęs, ir iš kitų nori per daug, net ir nieko nereikalaudamas. Jis yra iš esmės žmogus be „savo“ laiko ir erdvės.“
Visas tekstas – ČIA>
Taip pat verta pasiskaityti kitos menotyrininkės – Aistės Paulinos Virbickaitės tekstą apie šį fotografą – ČIA>
Primenu, NDG iki vasario mėnesio veikia šio fotografo paroda. Daugiau apie ją – ČIA>

Spinerio juostelės skanai

gruodžio 14, 2013

Peržiūros metu nespėjome pasižiūrėti bendro fotografijų rinkinuko, kuriame sudėti mūsų studijos fotoaparato – spinerio pagalba padaryti vaizdai. Rasite juos čia…. Dar ne visi nuskenuoti, todėl archyvas augs. Primenu, kad atostogų ir visu kitu metu galite imti jį ir kurti tai, ką norite.

NDG – net trys parodos ir specialūs užsiėmimai fotografijos fanams ir ne tik jiems

gruodžio 9, 2013
Vitas Luckus. Iš ciklo „Mimai"

Vitas Luckus. Iš ciklo „Mimai“

Studijos mokinius ir visus fotografijos mylėtojus  kviečiame aplankyti Nacionalinėje dailės galerijoje atsidariusias fotografijos parodas „Siūlau naują pasaulį. Vito Luckaus (1943–1987) fotografijos retrospektyva“, „Vaizdų vieta. Lietuvos fotografija iliustruotuose žurnaluose XX a. 7-8 dešimtmečių sandūroje“ ir  „90×60. Lietuvos fotografijos parodų plakatai. 1970–1987“ bei prisijungti prie netrukus prasidėsiančių nemokamų  kūrybinių fotografijos dirbtuvių.

Daugiau apie nemokamas kūrybines fotografijos dirbtuves rasite šiame pdf faile – NDG kūrybinės dirbtuvės FotoEkologija

Apie V.Luckaus parodą, į kurią eisime visi kartu  – ČIA>

Ten pat vyksta ir paroda “ Vaizdų vieta. Lietuvos fotografija iliustruotuose žurnaluose XX a. 7-8 dešimtmečiais“ Daugiau apie ją – ČIA>

Ir trečia paroda, susijusi su fotografija – “90×60. Lietuvos fotografijos parodų plakatai. 1970–1987“. Daugiau apie ją – ČIA>

Taigi, malonu kad NDG palepino tokia parodų apie fotografiją gausa. Pasidžiaugsim tuo, apsilankę šiose parodose. Laiką suderinsime pamokų metu.

2013 m. vasario ir kovo fotografijų parodos

vasario 26, 2013

A.Lukys_Pavesine_tapyba2012i

Vasario 28 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje (Rotušės a. 1 / Vilniaus g. 2, Kaunas) atidaroma  Alvydo Lukio retrospektyvinė paroda „Žingsniai“.

„Kiekviena akimirka turi pabaigą. Bet tai ne apie liūdesį. Sąmoneje, lygiai kaip ir fotografijoje, fiksuojasi reikšmingiausios akimirkos. Bet tai ne apie džiaugsmą. Tiesiog laiko virsmui reikalingas stuburas. Taip atsiranda fotodaiktai…“ – šitaip, daugiau nutylėdamas nei išsakydamas, fotografas Alvydas Lukys apibūdina savo santyki su laiku, kuris yra svarbiausia jo kūrybos tema. Tai liudija jo parodų bei leidinių pavadinimai: parodosPrarasta – atrasta ir Déjà vu (2008), darbų katalogas Neišgyvento laiko paieškos, knyga Būtasis tęstinis. Laiko išgyvenimo reikšmę akcentuoja ir rašantieji apie jo kūrybą, ir jis pats, tačiau tas išgyvenimas yra dvejopas, o jame glūdinčio prieštaravimo neišsprendžia praradimo „liūdesys“ ir išsaugojimo „džiaugsmas“.

Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) – Viliaus Jasinevičiaus fotografijų paroda. Iki kovo 9 dienos. 
Screen-Shot-2013-02-19-at-12.54.48-PM
Prasidėjus Lietuvos atgimimo sąjūdžiui, V. Jasinevičius jau nebesiskyrė su fotoaparatu: fiksavo Lietuvos vadavimosi epizodus, žmones, Seimo darbą lemtingiausiomis akimirkomis, laisvės gynėjus. Jis drauge su kolega R. Požerskiu buvo Seimo rūmuose ir tragiškąją 1991 m. sausio 13-osios naktį.
          V. Jasinevičius ne tik atspindėjo tų Lietuvai lemtingų dienų įvykius, bet ir užfiksavo jų dvasią. Fotografijos kritikas Skirmantas Valiulis 1997 metais, atidarius V. Jasinevičiaus ir R. Požerskio fotografijų  parodą,  rašė: „Svarbiausia – veidai.  Kiek jų daug ir kokie išraiškingi, be kasdienių pozų ir kaukių“. Taip tų dienų žmonių veidai išliks ateinančių kartų atmintyje – sielos atmintyje. O jeigu laikas tą didžiąją atmintį ims blukinti, tai V. Jasinevičiaus Lietuvos atgimimo sąjūdžio laikų fotografijos tikrai prisidės prie tos atminties atgaivinimo.

Daugiau – ČIA>

Lyg ir grįžimas namo. Anna Jermolaewa ir Audronė Vaupšienė – Šiuolaikinio meno centre iki kovo 17 d. 

vaupsienes_iskirptas_639x380_1

A. Vaupšienė, grįžtanti į kūrybą po dešimties metų, per kuriuos jis dirbo profesionalia fotografe ir operatore, kaupia vaizdus iš savo kelionių po visą pasaulį. Parodoje ji panaudoja juos tokiu būdu, kad iš populiariuosius tarptautinio turizmo vaizdus primenančių kadrų dingsta žavesys ir romantika.
Parodos menininkių Annos Jermolaewos ir Audronės Vaupšienės kūrinius jungia keliavimo, neatsiejamo nuo grįžimo, tema. Be to, ir A. Jermolaewos, ir Vaupšienės šeimų istorijas sieja tremties į Sibirą patirtys, kurios persmelkė menininkių gyvenimo kasdienybę ir tapo jų kūrinių temomis – parodoje „Lyg ir grįžimas namo“ rodomas A. Jermolaewos darbas „Be pavadinimo (Gulagas)“ (2012), kuriame ji fiksuoja savo kelionę į šeimos tremties vietas.
Daugiau – ČIA>

G.Trimako fotografijų paroda „Spalva. Sidabro atmintis. Uniqumai“ Kaune

gruodžio 21, 2012

Gintautas Trimakas

Gruodžio 20 dieną, 15 valandą Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete atidaroma vieno ryškiausių lietuvių šiuolaikinės konceptualiosios fotografijos kūrėjų Gintauto Trimako fotografijos darbų paroda „Spalva. Sidabro atmintis. Uniqumai“.

Paroda skirta skirta „Ąžuolų kalnui“ – kaip unikaliai menų mekai. Renginį atidarys I–sios muzikos mokyklos Jaunučių smuikininkų ansamblis (vadovė Kristina Kaktavičiūtė). Renginio kuratorius – Fotografijos katedros vedėjas Petras Saulėnas.

Daugiau – ČIA> 

Trys parodos apie minias, praeivius ir kaimynus Nacionalinėje dailės galerijoje

gruodžio 5, 2012
kvietimas-spaudai
 
Gruodžio 7 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaromos trys parodos, nagrinėjančios individo ir visuomenės santykių atspindžius mene. Paroda „Minios“, aprėpianti Lietuvos meno kūrinius nuo XIX a. iki šių dienų, bei paroda „Maršas. Iljos Fišerio 1946–1953 metų fotografijos“ atkreipia dėmesį į skirtingus minios vaizdinius bei jų santykį su visuomeniniais procesais. Tarptautinėje parodoje „Apie praeivius ir kaimynus“ pristatomos individualistinės menininkų intervencijos į visuomenės gyvenimą – 1970-1990 m. negalerinėse erdvėse vykę performansai.
Daugiau – ČIA>