Posts Tagged ‘Gediminas G. Akstinas’

Parodinis pirmadienis: Japonija, šuoliai ir kilpos

liepos 13, 2009
Christian Schink

Christian Schink

Liepos 13 d., pirmadienį

16:00 Parodos Šuoliai ir kilpos atidarymas

16:30 Pokalbis su parodos Japonija Europos akimis / Japonija šiandien Nr.11 menininkais

17:00 Parodos Japonija Europos akimis / Japonija šiandien Nr.11 atidarymas

Japonija Europos akimis / Japonija šiandien Nr.11

2009 07 13 – 08 16

ŠMC didžioji salė

Menininkai: Arturas Valiauga (Lietuva), Andrew Phelps (Austrija), Hans-Christian Schink (Vokietija)

Kuratorė: Mikiko Kikuta

Projektas Japonija Europos žvilgsniu / Japonija šiandien startavo 1999-aisiais. Fotografai iš įvairių Europos šalių buvo kviečiami atvykti į Japoniją, kad savo darbais atskleistų šios šalies kasdienybės detales, kurios vietiniams žmonėms yra tapusios įprastomis ir nepastebimomis. Nuo projekto pradžios jau 45 Europos fotografai lankėsi 30-yje Japonijos prefektūrų ir užfiksavo jas savitu žvilgsniu. Kasmet vykdomą projektą planuojamas tęsti tol, kol bus aplankytos visos 47 Japonijos prefektūros.

Šiuolaikinio meno centre atidaroma 11-oji projekto paroda, kurioje dalyvauja trys fotografai, keliavę po Niigata prefektūrą.  Artūras Valiauga (Lietuva) sutelkė savo žvilgsnį į maisto temą, naudodamas originalų fotoaparatą ir unikalias linzes. Andrew Phelps (Austrija) keliaudamas fotografavo žmones ir peizažus. Hans-Christian Schink (Vokietija) naudojo plačiaformatį fotoaparatą, kad užfiksuotų besikeičiančius gamtovaizdžius.

Organizatoriai:

EU Japan Fest Japan Committee

Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009

ŠMC

Šuoliai ir kilpos

2009 07 13 – 08 16

ŠMC rūsio salė

Menininkai ir kūriniai:

Gediminas G. Akstinas, Nuorodos

Žilvinas Danys, Torsionas

Kipras Dubauskas, Atminties stebėjimas

Kazimieras Sližys, CCTV

Justė Venclovaitė Pudelis, Be pavadinimo

Kuratorius: Valentinas Klimašauskas

Raktažodžiai „šuoliai“ ir „kilpos“ galėtų ne tik apibūdinti šios parodos organizavimo ir kūrimo principus, bet ir nurodyti santykius tarp parodos kaip visumos ir jos sudėtinių dalių (kūrinių) bei lankytojų reakcijos į parodą (ir atskirus kūrinius).

Paviršutiniškiausia raktažodžio „šuolis“ aiškinimo versija remtųsi studentų persikėlimo iš vienos institucijos į kitą faktu. Atitinkamai, raktažodis „kilpa“ gali būti perskaitytas tik kaip hermetiškai uždaros, entropinės situacijos meno ir kultūros periferijoje metaforą. Būtų tiksliau ir produktyviau prisiminti mąstymo šuolius, kurie nutinka lankytojų galvose jiems keliaujant tarp parodos erdvėje patalpintų skirtingų info rmacijos vienetų.

Kalbant apie „kilpą“, be abejonės, pirmiausia į galvą šauna Josepho Kosutho konceptualaus meno kaip tautologijos idėja; pasak Kosutho, meno kūriniai yra kuriami siekiant naujai interpretuoti meno apibrėžimą, kitaip tariant, siekiant, kad jie taptų menu. Tačiau šios parodos dalyviai sėkmingai „peršoka“ tokios konceptualaus meno sampratos paspęstą kilpą ir kuria situacijas bei seka pasakojimus, kurie gerokai įdomesni už meno apibrėžimų kvestionavimą. Pozityvesnė „kilpos“ reikšmė galėtų būti ši – mes sąmoningai „užkilpiname“ tuos dalykus, kuriuos mylime, ir bandome save uždaryti tokiose situacijoje, kurių kartojimosi patys norime. Dar kita „kilpos“ reikšmė gali būti suvokta galvojant apie parodos ekspoziciją kaip apie visumą. Nors atskiri parodos vienetai skatina išsiveržti iš linijinio ir nuoseklaus mąstymo, tačiau tradiciškai pats parodos ekspozicijos formatas dažniausiai suvokiamas kaip linijinis – tiek žiūrovo judėjimo trajektorijos, tiek kūrinius vienijančios parodos koncepcijos prasme.

Kaip bebūtų, kalbant apie „šuolius“ ir „kilpas“ vienodai svarbu prisiminti ir parodos lankytojus, tai yra jus, nes šios idėjos kyla ir galioja po žiūrovo susidūrimo su kūriniais ir parodos visuma, t.y. tik koncepcijų erdvėje. Taigi, tiek „kilpa“, tiek „šuoliai“ lieka atviromis metaforomis, kurios reikalauja atsakomybės bei kelia iššūkius tiek parodos dalyviams, tiek jos lankytojams.

Reklama