Posts Tagged ‘portretas’

Gamtos įkvėpti portretai

lapkričio 30, 2013

Picture 12

Dvi fotografės neieško drabužių savo modeliams parduotuvėse. Renkasi tai, ką siūlo pati gamta.  Gamtos įkvėptus portretus pamatysi ČIA>

Reklama

Šimtas metrų fotovaizdo…

balandžio 6, 2010

Įdomu, kiek metrų vaizdo reikia, norint sutalpinti visą žmoniją…

http://www.simonhoegsberg.com/we_are_all_gonna_die/slider.html?utm_source=Photojojo+Newsletter&utm_campaign=0af62d00bc-Widest_Photo_Ever4_6_2010&utm_medium=email

A.Aleksandravičius apie portreto žanrą

gruodžio 23, 2009

Tiems, kurie nebuvo pamokose, kai žiūrėjom trumpą epizodą apie A.Aleksandravičių – jau galim žiūrėti čia:

Daugiau portretų – ČIA>

Žiūrim atidžiai, mąstom apie režisūrą ir natūralumą portreto žanre.

Senas miręs fotografas, kurį paminėjo A.Aleksandravičius – tai Bulhakas. Skaityk jo priesakus jaunam fotografui ČIA>

Laiškas nuo Julijos. Nr.6

gegužės 9, 2009

Ir štai sveiki. Atsiskaitymai beveik baigti ir šian nėjau į darbą. Todėl, laisvesnėmis smegenimis rašau jums, kaip tik užsikrovusiems egzaminų ir metinių vedimo našta. Pačiom paskutinėm kovo dienom skridau namo, į Vilnių. Kadangi pigūs ir netiesioginiai skrydžiai visada įdomesni, skridau per Amsterdamą. Pasakoju tai tik todėl, kad tame kanalų ir marichuanos kvapo pritvinkusiame mieste iš naujo atradau fotografą Richardą Avedoną. Kaip ir atradau FOAM instituciją ir jų leidžiamą tarptautinį žurnalą IR tinklapį.

Taigi, Richardas Avedonas ir jo retrospektyvinė paroda FOAMe, ant Keizersgrachto kanalo kranto. Žydų emigrantų avedon_64ir JAV sūnus, gimęs New Yorke tais pačiais 1923 metais, kaip ir pirmasis pilnai sinchronizuoto garso filmas, parodytas Broadway‘jaus Rialto kino teatre. Taigi tais metais pūstelėjo nauji vėjai ne tik kino industrijoje, bet ir  gimė žmogus, pakeisiantis požiūrį į mados fotografiją. Baigęs mokyklą, kur pasižymėjo kūrybiniais ir iniciatyviniais gabumais, porą metų tarnavo JAV laivyne, po to studijavo su Alexey Brodovitchiumi (rusų emingrantas, fotografas, žurnalo HARPER‘S BAZAAR meninis redaktorius), kuris, atpažinęs jaunuolio talentą, ir pakvietė jį dirbti minėtame žurnale. Čia ir prasidėjo svaiginanti Avedono karjera, po to kai jis ėmėsi reformuoti mados fotografiją, pardavinėti ne produktą, o jausmą, kurį tas produktas suteikia. Jis suteikė fashion fotografijai netikėtos dinamikos ir išvilko ją į New Yorko gatves; kiekviena fotografija buvo kupina įdomybių ir naratyvo – tai jau buvo nebe suknelė, bet prašmatni dama, sužavėta nepažįstamo gatvės gyvenimo. Po trijų metų, 1947, Brotdovitch‘iaus dėka Avedonas dirbo Paryžiuje, tuo pačiu fotografuodamas ir VOGUE žurnalui. Toliau gyvenimo datos susilieja į nenutrūkstantį kelionių, darbų, sėkmės, įžymybių, parodų ir gyvenimo kaleidoskopą.

avedonAvedonas pakylėjo mados fotografiją į meno plotmes. Elegancija, grazija, lakoniškumas, intriga, solidumas – žodžiai, apibūdinantys jo darbus. Avedonas išsunkdavo iš savo modelių visą įmanomą energiją, reikalavo atrodytų neįmanomų dalykų, bet savo reiklumą jis adresuodavo ir sau pačiam – jei modeliui reikėdavo pašokti, jis šokinėdavo drauge, darydavo viską, kad pavergtų ir įtikintų, kad tai įmanoma, kad jie Kartu sukurs kažką nepaprasto. Su juo dirbę atsimena, tarytum Avedonas šokdavo su jais, kartojo pozuojančio gestus, nuolat judėjo po studiją, tryško energija, visada žavėjo savo išradingumu ir pasiryžimu siekti idėjos įgyvendinimo. Portetinėje fotografijoje Avedonas pasižymėjo tikrai nemažiau. Jis išvystė lengvai atpažįstamą braižą, bene visuomet portretuodamas baltame fone. Šitaip jis pabrėžė VEIDO svarbą, emocijos, išgyvenimo ženklus ir jų būtinumą. Jo pozuotojų veidai, nesvarbu ar JAV politikos viršūnėlės, aktoriai, rašytojai ar net ūkininkai, visi jie – gyvi ir individualūs, paženklinti tikrumo, įgyvendinti TIESOS akimirką, kurios autorius ieškojo visos savo kūrybs metu. Portretuodamas jis ieškodavo būdų numesti žmogaus kaukę, parodyti jo tikrąją esybę, jo pažeidžiamumą. Sakykime, fotografuodamas Wallis, Windsor‘o kunigaikštienę ir princą Edwardą, Windsoro kunigaikštį, Avedon‘as niekaip negalėjo pagauti tos tiesos akimirkos. Pasak jo paties, pora buvo taip praWallis, Duchess of Windsor; Prince Edward, Duke of Windsor (King Edward VIII)tusi prie objektyvų, kad jų iš „idealios poros“ vaidmens negalėjo išmuįti niekas. Tačiau fotografas, ne vieną dieną juos stebėjęs viename prašmatniausių New Yorko kazino matė jų tarpusavio santykius ir nuolat tvyrančią įtampą bei susvetimėjimą. Gavęs leidimą poros fotosesijai jų viešbučio numeryje, kuriame buvo „apsistoję“ ir mylimi poros šunys, Avedonas būtent per pastaruosius rado kelią į tikrųjų emocijų paviešinimo; negalėdamas kitaip atverti jų tikrosios prigimties autorius sumelavo, kad prieš savaitę mirė jo šuo. Ir – voilà, nepaprastas šeimos portetas; jokių kaukių, jokių gražių veidų. Visgi, jo publikavimas ir nuolatinis eksponavimas Nacionalinėje portretų galerijoje Londone byloja apie kunigaikščių pritarimą šį, ne patį reprezentatyviausią atvaizdą, paviešinti. O tai, sutikite, kažką reiškia.

Tiek apie nepaprastą Richardą Avedoną, draugų vadinamą Dicku. Jei yra galimybė, pasklaidykite jo albumus, panagrinėkite veidų geografiją. Jei albumai nepasiekiami – v pora linkų. Skirkit 15 minučių ir nenusigąskite italų kalbos pirmąjame klipe. Žiūrėkite į veidus, paieškokite paties autoriaus įspaudo juose. Juk fotografuojantis, kaip ir skaitantis, tiriamoje medžiagoje ieško savęs paties, išgyvenimų ir patirčių artimų savosioms. BBC klipas vertas vien jau politinės propogandos požiūriu.. Ir skirkite kitas 15 minučių puslapiui http://www.richardavedon.com/ , kur skiltyje ARCHIVE yra dešimtys geros kokybės Avedono fotografijų. Puslapyje yra ir puikių straipsnių bei interviu. Žinau, kad puslapį kai kurie jau žinote, jis buvo anksčiau skelbtas geram.  Bet apsilankyti darsyk tikrai nepakenks.

Jutubės linkai :

http://www.youtube.com/watch?v=Y9fb-bov8s8&feature=related;

http://www.youtube.com/watch?v=XrO2Wu6Y0SM&feature=related;

http://www.youtube.com/watch?v=X-y5H6uyRaA&feature=related;  

 O FOAM – tai fotografijos muziejus, kuriame šiais metais buvo rodyta ir lietuvė foammagazinefotografė Monika Bielskytė, žmogus, vertas dėmesio – http://www.bielskyte.com/; svarbiausia visgi, jei neketinat greitu laiku apsilankyti Olandijoje, retsykiais užsukti į jų leidžiamo tarptautinio fotografijos žurnalo tinklapį http://www.foammagazine.nl/. Puslapyje pateikiamos fotografų portfolio apžvalgos, video klipai, tekstai, konkursai. Žodžiu, verta.

Gražių jums naršymų, įdomios informacijos ten tikrai apstu. Geografinės taip pat.

Garbė gipsui!

gruodžio 14, 2008

Kartu su darbų autoriais atrinkom kelis labiau pavykusius darbus, kurie buvo padaryti, savarankiškai dirbant grupėmis, bandant sukurti personažą, bet neužsižaidžiant teatrališkais veidais ir vaizdais. Gipsui pavyko įpūsti dvasią…

Ieva, Inga, Audronė ir Patricija pažadėjo baigti pradėtus darbus su skraidančia lėkšte ir atrinko šią savo darbų dalį (garbė gipsui…):

p1050224_small

p1050226_small

p1050227_small

p1050232_small

p1050228_small

Baltoms lūpoms - baltas lūpdažis

Baltoms lūpoms - baltas lūpdažis

Fotogramiškų Veidų Galerija

gruodžio 8, 2008

Vienofoto galerija papildyta nauja “fotogramiškų veidų“ galerija. 100 arba 400 Ilford 36 kadrų nespalovta  juosta fotogravome vieni kitų portetus. Ryškinome kartu. Darėme išklotines. Rinkomės portretus. Pavykusius ar  nepavykusius savo portretus taisėme ar pildėme fotogramiškais elementais ar analoginiais nuotraukos spausdinimo efektais. Galerija bus pildoma, nes darbai ir analoginių efektų paieškos tęsiasimos labaratorijoje dar ir kitą savaitę!

Atverk langą

Atverk langą

Atverk langą

Atverk langą

Atverk langą

Atverk langą

Atverk langą

Paskaita apie šviesą portrete

spalio 21, 2008

Ken Henderson paskaita iš 8 dalių apie portreto apšvietimą. Anglų kalba.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

Kaip sukurti bendrą atmintį ir surasti save. Prancūzijos fotografija Vilniuje

rugsėjo 2, 2008
„In Focus” – pirmasis tarptautinis meninės fotografijos festivalis Vilniuje kviečia į Emilios Stefani-Law ir Veronique-Hequet Grotard fotografijų parodos „Šiuolaikinė Prancūzijos fotografija“ atidarymą, kuris įvyks  2008 rugsėjo 3 d. 16.30 val. „Vilniaus fotografijos“ galerijoje  Didžioji g. 19/ Stiklių g. 4, Vilnius).

Parodos atidaryme dalyvaus autorės. Parodos kuratorė – Eglė Deltuvaitė.

Emilia Stefani-Law: „kai studijavau fotografiją, gavau užduotį sukurti seriją tema „Atmintis“. Beveik nesąmoningai peržvelgiau savo asmeninę istoriją, iki galo nesuvokdama, ką darau. Mano tėtis mirė, kai man buvo penkeri, taigi natūralu, kad nelabai jį prisimenu. Tik keli neryškūs fragmentai apie bendrai praleistą laiką. Mano tėtis labai mėgo fotografuoti, tad žiūrėdama jo fotografijas, atrinkau keletą, kurias jis užfiksavo keliaudamas po pasaulį ir kelias, kuriose tiesiog įprasti kasdieniai įvykiai. Naudodama paprastą fotokopijavimo mašiną, sujungiau jo ir savo fotografijas, taip pat atspindinčias mano kasdienybę. Taip montažo būdu sukūriau neryškių vaizdų rinkinį. Darbai nėra lengvai suvokiami; tai tarsi laike išblukęs praeities prisiminimas. Kažkas panašaus į tai, kaip veikia atmintis. Manau man pavyko sukurti bendrą atmintį tarp jo ir manęs ir taip leisti jam išeiti. Tai pirmas projektas, kuriame atradau save, kaip fotografę. Tuo metu neįsivaizdavau, kad yra tokia kalbėjimo rūšis. <…>

Veronique Hequet Grotard, „Tarp manęs: portretai savęs atradimui“ – tai vienerius metus trukęs ir labai asmeninis autorės darbas, kurį pradėjo 2004 m. Po didelės gyvenimo krizės, tai buvo tam tikra terapija, būdas atrasti save:  „sirgo ir mano širdis ir protas, lindo labai niūrios mintys. Negaliu paaiškinti kodėl, bet man buvo labai skaudu, negalėjau išsakyti savo abejonių, problemų, baimių.  Po metų paėmiau savo fotokamerą ir pradėjau fotografuoti save. Pirma, visose fotografijose buvau aš pati – norėjai sužinoti, kas tas žmogus, kurį matau veidrodyje. <…>  Taigi kamera tapo mano trečiąją akimi, ji leido man pamatyti fotografijose tai, kaip aš jaučiausi ir suprasti, kodėl buvau niūri ir liūdna. <…>

Paroda veiks iki rugsėjo 21 d.  Daugiau apie parodą – ČIA>

Fiziografiniai įrašai

liepos 4, 2008

„Lenkų fotografijos mėnuo“ tęsiasi: ketvirtadienį atidaroma Mariuszo Widerynskio fotografijų paroda „Fiziografiniai įrašai“. Parodoje bus eksponuojami 45 juodai balti portretai ir peizažai, kuriuos jungia bendra tema.

Menotyrininkai pastebi, kad fotografą domina fiziografiniai (fiziografija – mokslo disciplina, tyrinėjanti žemės paviršių, klimatą, gyvūniją ir augmeniją) įrašai: veido geografija, akių išraiška, metų naštos įrėžtos raukšlės – informacija apie herojaus nueitą gyvenimo kelią.

Panašių įrašų – laiko ženklų – M. Widerynskis ieško ir peizažuose, kuriuos vykusiai sugretina su portretais. Daugiau apie tai – ČIA> 

Paroda nuo liepos 3 d. veiks sostinės „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43)

Kai nedaug – ar tikrai mažai?

gegužės 23, 2008

Andrew Miksys-Baxt

Andrew Miksys fotografuoja Lietuvos čigonus ČIA>

 

Masaru Goto fotografuoja Buraku žmones. Kas tie Buraku žmonės? Feodalinės Japonijos palikimas? Socialinės mažumos? Kas apskritai yra mažuma? Apie mažumas lietuviškai – ČIA>

 Apie U.Gelgudos parodą “Gyvenimas kartu“, sukėlusią skandalą 2006 m. – ČIA> (Apie meno kūrinių cenzūrą – ČIA>)