Gal ir buvo tik du tokie lietuviai fotografai maištininkai, nuolat kvescionavę įprastą fotografijos sampratą: Aleksandras Macijauskas ir Vitas Luckus. Sukilo vėliau ir jaunimas, bet tai jau buvo „bangos“ maištas, o Aleksandras Macijauskas ir Vitas Luckus nuolat spirgėjo iš prigimties.
Fotografijos ir kino kritikas Skirmantas Valiulis. „7 meno dienos“, Vilnius, 1977.
Aleksandro Macijausko darbuose negrožis tampa tuo, kas užmena būties mįslę, priverčia mus susimąstyti apie gyvenimą ir mirtį.
Algirdas Gaižutis. „Literatūra ir menas“, 1993.
Labiau apnuoginančio gyvenimo reiškinius menininko lietuvių margoje fotografijoje aš nežinau. Net ir tiems, kurie fotografuoja nuogus vyriškos ir moteriškos lyties piliečius, vargu bau ar pavyksta taip apnuoginti žmogaus kūną ir dvasią kaip Aleksandrui Macijauskui, fotografuojančiam apsirengusius veterinarus ir turgaus žmones.
Alis Balbierius. „Literatūra ir menas“, 1997.
Daugiau apie parodą ir jos autorių – ČIA>
VIENOFOTO 
Parašykite komentarą