Nuo entuziazmo iki mu­zie­jaus – vie­nas žings­nis

Fotografijos muziejus Šiauliuose… Po ilgos rekonstrukcijos jau šiemet turi atverti duris lankytojams. Kaip buvo kuriama jo kolekcija:

Ir da­bar fo­tog­ra­fui prieš akis iš­ky­la už sta­lą di­des­nė tris­pal­vė ka­me­ra. Nu­po­li­ruo­ta… Se­na, se­na apa­ra­tū­ra. Kai­na – 10 tūks­tan­čių rub­lių! Iš kur to­kius pi­ni­gus paim­ti?!

A. Di­lys at­si­dūs­ta: iki šiol nie­kur to­kios ka­me­ros ne­ma­tęs. Ir jos li­ki­mo ne­ži­no. Grei­čiau­siai bus at­si­dū­ru­si pri­va­čio­je ko­lek­ci­jo­je.

Eks­po­na­tų paieš­kos marš­ru­tai driek­da­vo­si įvai­riau­sio­mis kryp­ti­mis. Nes­kai­čiuo­ta lai­ko, ki­lo­met­rų. A. Di­lys pri­si­me­na: iš Mask­vos ry­te sė­do lėk­tu­van, nu­skri­do į Lvo­vą, va­ka­re grį­žo. Sėk­min­ga ke­lio­nė: Lvo­ve ras­tas fo­to­mė­gė­jas, ku­ris tu­rė­jo daug se­nų daik­tų, ku­riuos vė­liau at­ve­žė į mu­zie­jų.

„Do­mė­jau­si, laks­čiau, – di­rek­to­ria­vi­mo me­tus pri­si­me­na A. Di­lys. – Rei­kė­jo sa­ve par­duo­ti: ieš­ko­ti, skam­bin­ti, ra­šy­ti. Kiek­vie­ną die­ną – kas nors nau­jo, gra­žaus. Ir ne vi­sai. Dar­bas iki nu­griu­vi­mo. Fa­na­tiš­kai. Nes, sė­dint ka­bi­ne­te, nie­ko ne­bus“.

Iki šiol A. Di­lio se­no­jo bu­to ad­re­su, ku­rio jau de­šimt me­tų ne­bė­ra, iš Ja­po­ni­jos atei­na laiš­kai su pa­ro­dų ka­ta­lo­gais.

Ar su­skai­čiuo­tų mu­zie­jaus įkvė­pė­jas, įkū­rė­jas ir puo­se­lė­to­jas, kiek eks­po­na­tų mu­zie­jui do­va­no­jo pa­ts?

A. Di­lys nu­mo­ja ran­ka: nie­kas ne­sus­kai­čiuos. Neį­ma­no­ma. Dė­lio­ja: per 60 tūks­tan­čių at­vi­ru­kų, su­rink­tų su sū­nu­mi Rai­mon­du. 45 tūks­tan­čiai ne­ga­ty­vų. O kur dar me­džia­ga iš pa­ro­dų. Vis­ką su­dė­jus ir apie 200 tūks­tan­čių vie­ne­tų su­si­da­ry­tų.

Visas tekstas – ČIA>

Pilkas fonas pakabintas!

Pilko fono pakabinimo proga pavargusi padūkėlių komanda šiek tiek padūko jo fone.

Levitacija

Šiek tiek studijos naujienų – Sviatoslavas sklando ore, fotografuodamas Sviatoslavą…