Nacionalinės dailės galerijos auditorija: nemokami kino seansai

„Edvardas Munchas” rež. Peter Watkins

Kinas dailės galerijoje

Duris atveria Nacionalinės dailės galerijos auditorija

Birželio 20 dieną Vilniuje (Konstitucijos pr. 22) atidaryta Nacionalinė dailės galerija. Nuo liepos 16 dienos atnaujintoje galerijos auditorijoje pradedame rodyti kino filmus.

1966 m. suprojektuotame Gedimino Baravyko ir Vytauto Vieliaus pastate, kuriame nuo 1980 m. veikė Revoliucijos muziejus, taip pat buvo kino salė. Lietuvos valstybės ir Japonijos kultūros rėmimo programos skirtomis lėšomis atnaujintoje 153 vietų auditorijoje nuo šiol bus rodomas kinas, taip pat organizuojamos konferencijos bei kiti renginiai.

Pirmoji peržiūra – programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009 m.“ projekto „Spalvų ir garsų dialogai. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir amžininkų kūryba“ dalis. Šį projektą sudaro birželio 21–rugpjūčio 23 d. veikianti paroda „Spalvų ir garsų dialogai. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir amžininkų kūryba“, birželio 22 surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Tarp tylos ir garso. Meno idėjų migracija M.K. Čiurlionio ir amžininkų kūryboje“, birželio 30––liepos 20 d. eksponuojama taktilinė paroda neregiams ir silpnaregiams „Magiškasis M. K. Čiurlionio pasaulis. Zodiakas“ ir kino filmų demonstravimas.

M. K. Čiurlionis – pagrindinė kino programos figūra. Šio menininko asmenybei ir kūrybai skirti du kino vakarai.  Bus rodomas Sidabrine gerve apdovanotas režisieriaus Romo Lileikio dokumentinis filmas „Dangaus šešėlis” ir  Algirdo Dausos, Arūno Žebriūno ir Roberto Verbos 1965 -1973 m. sukurtų dokumentinių filmų apie Čiurlionį triptikas.  Kita kino programos dalis skirta M. K. Čiurlionio amžininkams. Rodysime filmą apie garsų čekų modernizmo pradininką Františeką Kupką, Oskaro premijos laureato režisieriaus Peterio Watkinso filmą „Edvardas Munchas” ir Arnoldo Schoenbergo centro Vienoje paruoštą trumpų filmų apie A. Schoenbergą programą.

Nacionalinėje dailės galerijoje rodoma XX a. Lietuvos dailės ekspozicija, iki rugpjūčio 23 d. pristatoma tarptautinė paroda „Spalvų ir garsų dialogai. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir amžininkų kūryba“. Galerijoje taip pat veikia: Informacijos centras, edukacijos centras, lankytojų laukia kavinė.

Prieš kino seansus siūlome aplankyti Nacionalinę dailės galerijos ekspoziciją ir parodą.

Filmų peržiūrą tęsime spalio – gruodžio mėn., atidarę parodą „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945-1970”.

Filmus rodysime kiekvieną savaitės ketvirtadienį, 17 val.

Įėjimas į kino seansus nemokamas.

PROGRAMA:

Liepos 16 d., 17 val.
Filmas apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį

„Dangaus šešėlis”
rež. Romas Lileikis, 116 min., 2008, „Studija 2“
Prieš filmą susitikimas su režisieriumi.

Liepos 23 d., 17 val.
Filmai apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį

„M. K. Čiurlionis (1875–1911)“
rež. Algirdas Dausa, 20 min., 1965, LKS
„Seserys”
rež. Robertas Verba, 20 min., 1973, LKS
„Miške”
rež. Arūnas Žebriūnas, 10 min., 1967, LKS

Liepos 30 d., 17 val.
Filmas apie Edvardą Munchą

„Edvardas Munchas”
rež. Peter Watkins, 174 min., 1974,
Švedija, Norvegija

Rugpjūčio 6 d., 17 val.
Filmas apie Františeką Kupką

„F. Kupka, spalvų simfonijų kūrėjas ir kosmoso tapytojas“
rež. Daniela Gebova, 2008, Čekija
Prieš filmą susitikimas su režisiere.

Rugpjūčio 13 d., 17 val.
Filmai apie Arnoldą Schoenbergą

„Kas aš esu“
rež. Christoph Edtmayr, 12,39 min.,
© ASC*, 2009

„Strindbergas, Schoenbergas, Munchas – Šiaurės modernizmas Vienna apie 1900“
rež. Christoph Edtmayr, 12,48 min.,
© ASC, 2008

„Arnoldas Schoenbergas: moderniosios muzikos tėvas“
rež. Wes Butler, 9,18 min.,
© ABC TV, 1966

„Arnoldas Schoenbergas: tekstai, mintys, dizainas vs Augustas Strindbergas: iš „Mėlynosios knygos“
rež. Christoph Edtmayr, 16,58 min.,
© ASC, 2008

„Namų kinas“
1920 m., 1935 m., 1937 m., 1938 m. įrašai
9,27 min., © Belmont Music Publishers, 2009

Rėmėjai: Hradec Kralovė regionas, Čekijos respublika
Partneriai: Lietuvos kino studija, Arnoldo Schoenbergo centras, Viena

NDG pasilieka teisę keisti programą.

Papildomą informaciją teikia Živilė Etevičiūtė

Nacionalinės dailės galerijos auditorijos programų koordinatorė

Konstitucijos pr. 22, Vilnius, tel.: (8 5) 219 59 64, el.p.: zivile@ndg.lt

http://www.ndg.lt/

Kultflux kinas

LIEPOS 13 D. (PIRMADIENIS), 21:00
Kino studentų filmo peržiūra.
Projekto “Kinas mieste, miestas kine“ kūrybinės kino dirbtuvės „Vilniaus barokas“
Organizatoriai: “Vaizdų kultūros studija“ ir “Meno avilys“.

LIEPOS 14 D. (ANTRADIENIS), 21:00
KINAS. Marlen Khutsiyev filmas “Liepos lietus“
(“Июльский дождь“, 1967, 103 min)

KULTFLUX platforma – šalia Mindaugo tilto ir Energetikos muziejaus.

2008 m. jungtinė menininkų, architektų ir meno istorikų komanda iniciavo demokratiškais principais pagristos naujos viešosios erdvės ir dinamiškos kultūros platformos atsiradimą Vilniaus mieste. KULTFLUX – tai iniciatyva, siekianti atgaivinti krantinę ir taip prisijungti prie diskusijos apie Vilniaus viešų erdvių teikiamas galimybes. Šia kultūros platforma orientuojamasi į nemasinius, kokybiškus, įvairias kultūros sritis apimančius re(n)ginius, kiekvieną kartą tampant susitikimų ir produktyvios kolaboracijos vieta.

http://kultflux.lt/

Parodinis pirmadienis: Japonija, šuoliai ir kilpos

Christian Schink

Liepos 13 d., pirmadienį

16:00 Parodos Šuoliai ir kilpos atidarymas

16:30 Pokalbis su parodos Japonija Europos akimis / Japonija šiandien Nr.11 menininkais

17:00 Parodos Japonija Europos akimis / Japonija šiandien Nr.11 atidarymas

Japonija Europos akimis / Japonija šiandien Nr.11

2009 07 13 – 08 16

ŠMC didžioji salė

Menininkai: Arturas Valiauga (Lietuva), Andrew Phelps (Austrija), Hans-Christian Schink (Vokietija)

Kuratorė: Mikiko Kikuta

Projektas Japonija Europos žvilgsniu / Japonija šiandien startavo 1999-aisiais. Fotografai iš įvairių Europos šalių buvo kviečiami atvykti į Japoniją, kad savo darbais atskleistų šios šalies kasdienybės detales, kurios vietiniams žmonėms yra tapusios įprastomis ir nepastebimomis. Nuo projekto pradžios jau 45 Europos fotografai lankėsi 30-yje Japonijos prefektūrų ir užfiksavo jas savitu žvilgsniu. Kasmet vykdomą projektą planuojamas tęsti tol, kol bus aplankytos visos 47 Japonijos prefektūros.

Šiuolaikinio meno centre atidaroma 11-oji projekto paroda, kurioje dalyvauja trys fotografai, keliavę po Niigata prefektūrą.  Artūras Valiauga (Lietuva) sutelkė savo žvilgsnį į maisto temą, naudodamas originalų fotoaparatą ir unikalias linzes. Andrew Phelps (Austrija) keliaudamas fotografavo žmones ir peizažus. Hans-Christian Schink (Vokietija) naudojo plačiaformatį fotoaparatą, kad užfiksuotų besikeičiančius gamtovaizdžius.

Organizatoriai:

EU Japan Fest Japan Committee

Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009

ŠMC

Šuoliai ir kilpos

2009 07 13 – 08 16

ŠMC rūsio salė

Menininkai ir kūriniai:

Gediminas G. Akstinas, Nuorodos

Žilvinas Danys, Torsionas

Kipras Dubauskas, Atminties stebėjimas

Kazimieras Sližys, CCTV

Justė Venclovaitė Pudelis, Be pavadinimo

Kuratorius: Valentinas Klimašauskas

Raktažodžiai „šuoliai“ ir „kilpos“ galėtų ne tik apibūdinti šios parodos organizavimo ir kūrimo principus, bet ir nurodyti santykius tarp parodos kaip visumos ir jos sudėtinių dalių (kūrinių) bei lankytojų reakcijos į parodą (ir atskirus kūrinius).

Paviršutiniškiausia raktažodžio „šuolis“ aiškinimo versija remtųsi studentų persikėlimo iš vienos institucijos į kitą faktu. Atitinkamai, raktažodis „kilpa“ gali būti perskaitytas tik kaip hermetiškai uždaros, entropinės situacijos meno ir kultūros periferijoje metaforą. Būtų tiksliau ir produktyviau prisiminti mąstymo šuolius, kurie nutinka lankytojų galvose jiems keliaujant tarp parodos erdvėje patalpintų skirtingų info rmacijos vienetų.

Kalbant apie „kilpą“, be abejonės, pirmiausia į galvą šauna Josepho Kosutho konceptualaus meno kaip tautologijos idėja; pasak Kosutho, meno kūriniai yra kuriami siekiant naujai interpretuoti meno apibrėžimą, kitaip tariant, siekiant, kad jie taptų menu. Tačiau šios parodos dalyviai sėkmingai „peršoka“ tokios konceptualaus meno sampratos paspęstą kilpą ir kuria situacijas bei seka pasakojimus, kurie gerokai įdomesni už meno apibrėžimų kvestionavimą. Pozityvesnė „kilpos“ reikšmė galėtų būti ši – mes sąmoningai „užkilpiname“ tuos dalykus, kuriuos mylime, ir bandome save uždaryti tokiose situacijoje, kurių kartojimosi patys norime. Dar kita „kilpos“ reikšmė gali būti suvokta galvojant apie parodos ekspoziciją kaip apie visumą. Nors atskiri parodos vienetai skatina išsiveržti iš linijinio ir nuoseklaus mąstymo, tačiau tradiciškai pats parodos ekspozicijos formatas dažniausiai suvokiamas kaip linijinis – tiek žiūrovo judėjimo trajektorijos, tiek kūrinius vienijančios parodos koncepcijos prasme.

Kaip bebūtų, kalbant apie „šuolius“ ir „kilpas“ vienodai svarbu prisiminti ir parodos lankytojus, tai yra jus, nes šios idėjos kyla ir galioja po žiūrovo susidūrimo su kūriniais ir parodos visuma, t.y. tik koncepcijų erdvėje. Taigi, tiek „kilpa“, tiek „šuoliai“ lieka atviromis metaforomis, kurios reikalauja atsakomybės bei kelia iššūkius tiek parodos dalyviams, tiek jos lankytojams.

Praktika Finalas

Praktika Finalas

susitinkame vienofoto studijoje

paskutinį kartą

pirmadienį

liepos 13

13:00

žiūrėsime super8 nufilmuotą filmą “rapo namai“

dalinsimes stereo nuotraukomis ir programomis

bei reportažu iš Kauno fotokopterio

grąžinsim skolas už talonėlį

šnektelsim apie ateitį

iki

RasaJ

Dėl vaidenimosi skaitykloje penktadienį

Paul Gangloff

Dėl vaidenimosi skaitykloje

Liepos 10 d., penktadienį, 18:00

ŠMC skaitykla

Pakviestas pristatyti Nematomumo fakulteto, arba Fakulteto, veiklą ir instrumentinį žodyną ŠMC auditorijai, Paul Gangloff skaitys pastarųjų trijų Fakulteto metų dokumentus. Tai kone vienintelis būdas susipažinti su Fakulteto veikla joje nedalyvaujant. Šie dokumentai – komunikatai, kvietimai, pranešimai, kalbos, laiškai ir netikėti atsakymai į juos – tai dalis Fakulteto inicijuojamo kalbėjimo, kuris įgyja galios tik jį atliekant, išplatinant ir adresuojant tam tikromis konsteliacijomis. Dokumentus pristatys jų dizaineris, ėjęs Vaidenimosi skyriaus dėstytojo pareigas.

Nematomumo fakultetą (angl. Faculty of Invisibility, www.faculty.cc) 2006 m. gruodį įkūrė menininkė Inga Zimprich. Fakultetas skelbia, kad jo tikslas – rasti atsakymą į klausimą, kaip skaityti nematomą knygą ir kaip susipažinti su sekančiu jos skyriumi. Teigiama, kad Fakultetas susikuria iš naujo sulig kiekviena apraiška, todėl jo veikloje maža tęstinumo ir jis veikia nuolatiniame galimo subyrėjimo ar atsitraukimo kontekste. Naujus Fakulteto skyrius įkuria pakviesti dėstytojai – menininkai, dizaineriai, teoretikai, lektoriai, plėtojantys skyrių veiklą ir jų apraiškas pagal savo asmeninės praktikos poreikius. Fakulteto studentais gali tapti tik jo dėstytojai. Fakultetas nesiekia viešumo, tačiau kuria savo auditoriją; nors ir reti, jo kreipimaisi tiria ir provokuoja tokius socialinės organizacijos aspektus kaip biurokratija, tęstinumas ir nežinojimo galimybė. Priėję išvados, kad Nematomumo fakultetas visuomet jau nebeveikia, 2009 m. vasarį jo dėstytojai paskelbė pasitraukiantys iš pareigų.

Paul Gangloff (g. 1982 Altkirch, Olandija) studijavo grafinį dizainą ERBA Valensijoje (Prancūzija) ir Gerrit Rietveld akademijoje Amsterdame. Jis buvo vienas iš trijų OneDayNation dizaino studijos įkūrėjų; šiuo metu bendradarbiauja su menininkais ir teoretikais, skaito paskaitas, rašo ir kuria spaudinius, daugiausia Fakulteto Skaitymo skyriaus rėmuose. Paul dėsto Gerrit Rietveld akademijoje ir Meno ir dizaino akademijoje Arnheme (Olandija).

Daugiau apie fakultetą, jo skyrius ir apraiškas: www.faculty.cc

Renginys vyks anglų kalba. Įėjimas nemokamas.

Tai nėra pavadinimas. 24 val. festivalis ir paroda liepos 10 d.

Sienų arba ribų tarp muzikos ir šiuolaikino meno suardymas, muzikos kaip masinės komunikacijos priemonės, jos atributų (pasidaryk pats ir Indie kultūra, masiškumas, žvaigždės statusas, šou kūrimas, klausymosi (ne)malonumai, etc.) eksploatacija ir rekontekstualizavimas galėtų tapti vienais iš svarbesnių laikinųjų muzikinių grupių kūrimosi principų.

Panašius tikslus išsiveržti iš pakankamai uždaro meno pasaulio sienų sau kėlė John Baldessari. 1972 metais, praėjus metams po kūrinio „I Will Not Make Any More Boring Art“ sukūrimo, jis sudainavo Sol LeWitt „Sakinius apie konceptualųjį meną“ (1969 m.).  Tokiu būdu jis siekė prisidėti prie šių sakinių populiarinimo. J.Baldessario nuomone tam geriausiai tiko POP muzikos erdvė, todėl jis bandė sudainuoti legendinius 35 sakinius panaudodamas vis kitos populiarios dainos melodiją. Laikui bėgant šis Baldessario kūrinys susilaukė naujų jaunosios menininkų kartos reakcijų ir komentarų. Kaip skelbia 33 Sol LeWitto sakinys, „Gerą idėją sunku sugadinti“. Arba kaip sako 21 sakinys, „Vienų idėjų suvokimas atveda prie naujų idėjų“: 2001 m. Pierre Bismuth ir Jonathan Monk sukūrė “John Baldessari dainuoja Sol LeWitt lietuviškai“, 2004 m. Mario Garcia Torres sukūrė „Baldessari sings Sol LeWitt“ karaoke, o 2005 m. Arturas Bumšteinas įrašė „Bumsteinas plays Baldessari sings Lewitt“ instrumentinę versiją. Baldessario atveju jo atliekama POP muzika turėjo išpopuliarinti Sol LeWitto teiginius, tačiau galimi ir kitokie POP muzikos ir modernaus meno santykiai – dažnai menininkai populiarina su jais susijusius muzikantus, o ne atvirkščiai. Įdomu įsivaizduoti, kuo be Andy Warhol būtų buvęs jo Fabrikas ir „Exploding Plastic Inevitable“ vakarai (dalyvaujant „The Velvent Undeground“), arba kaip būtų pasikeitusi Graham Rodney kūryba jei jis ir Jeff Wall nebūtų groję „UJ3RK5“ (skaitosi „You Jerks“). Galima prisiminti ir Oko Yono įtaką iš vis labiau lėkštėjančio „The Beatles“ norėjusiam ištrūkti Johnui Lennonui, su kuria vėliau jis įgyvendino įdomiausias savo karjeroje politines/menines akcijas ir performansus.

24 val. festivalio sceną užims atlikėjai, grupės, performansistai, sabotuotojai, kurių, su retomis išimtimis, nepavadinsi profesionaliais muzikantais. Išaušus  festivalis vis labiau panašės į parodinę erdvę.

Daugiau apie renginį – ČIA>

Kinomaratonas kinomanams

Kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas“

Sostinės žiūrovams pristatomi kino filmai, stipriausiai įtakoję kino kalbą, jo evoliuciją. Kiekvienas filmas, ar trumpametražių filmų programa dedikuojama svarbiam kino raidos etapui.

Programą projektui sudarė „Anthology Film Archieves“ (JAV), Jonas Mekas, kino kritikas Robert Haller, kino kritikas, Prinstono universiteto kino istorijos fakulteto dekanas P. Adams Sitney. Renginyje dalyvaus kviestiniai svečiai, kurie skaitys paskaitas, pristatys žiūrovams filmus ir programas.

Filmų atrankos tikslas – atskleisti esminius pokyčius kino, kaip vizualiojo meno, kalboje, išraiškos priemonėse. Programa atspindės įvairius techninius atradimus (tokius, kaip garso, spalvos, montažo, specialiųjų efektų ir kt. atsiradimas, televizijos, naujų technologijų, politikos įtaka), naujų meno krypčių (ekspresionizmas, siurrealizmas, dada, naujoji banga ir kt.) sąveiką su kino menu, įvairių žanrų, stilių ir technikų atsiradimą. Nebus pamiršti ir marginaliniai reiškiniai, tokie, kaip propagandinis kinas, lettrizmas, grynieji formos eksperimentai. Pasaulyje ne kartą buvo mėginama sudaryti įvairius geriausių filmų šimtukus, penkiasdešimtukus ir t.t, tačiau šis projektas pirmą kartą išsamiai atspindės kino kalbos raidą, apims įvairias, kartais net viena kitai prieštaraujančias kryptis ir žanrus, nuo brolių Liumjerų ir Vladislavo Starevičiaus iki „apokaliptinio“ kino ir Džeimso Bondo, nuo „film noir“ ir vesterno iki serialo ir miuziklo, nuo klasikos iki avangardo…

Visa programa ir daugiau tekstų – http://kinoistorija.lt/

Architektūrinė diskusija ŠMC skaitykloje

Architektūrinė diskusija

Liepos 1 d., trečiadienį, 14.00-18.00

ŠMC skaitykloje

Diskusijos programa:

§         Moderatoriai: Arūnas Gelūnas (dailininkas, filosofas), Nerijus Milerius (filosofas)

§         Architektas Taro Ashihara “Public space as the focus of city life”

§         Architektas Tomas Grunskis “Viešoji erdvė kaip miesto gyvybingumo židinys Lietuvoje”

§         Architektas Ken Yokogawa “ Existence of “Sensai“ in Japanese House”

§         Architektas Gintaras Čaikauskas “Tradicinis lietuviškas namas”

Kviečiame dalyvauti diskusijose apie šiuolaikinę ir tradicinę architektūrą. 2 Japonijos ir 2 Lietuvos architektai diskutuos apie architektūros Lietuvoje ir tolimojoje Japonijoje skirtumus, ieškos panašumų. Architektai Taro Ashihara (Japonija) ir Tomas Grunskis (Lietuva) kalbės apie viešąsias erdves miestuose, jų reikšmę miesto gyvybingumui, miestiečių bendruomeniškumui. Architektas Ken Yokogawa (Japonija) pasakos apie japoniško namo „sensai“ dvasią, o Gintaras Čaikauskas (Lietuva) nagrinės tradicinio lietuviško namo bruožus, jų atsispindėjimą šiuolaikinėje architektūroje.
Įėjimas nemokamas.

Lietuvos architektų sąjungos organizuojamas Lietuvos-Japonijos architektūros renginys „Rytai-Rytai II“ Vilniuje vyksta nuo birželio 30 iki liepos 4 d. Jo metu lietuviams naujausias Japonijos architektūros tendencijas ir puoselėjamas tradicijas pristato 9 garsūs Japonijos architektai, viešėsiantys sostinėje.

Renginį sudaro šiuolaikinės Japonijos architektūros paroda „Japonijos architektūros naujoji banga 2009”, kiekvieną dieną vykstančios Japonijos architektų R.Yamamoto, T.Ashihara, K.Yokogawa, T.Nishizawa, H.Sambuichi, M.Chiba, T.Tezuka, N.Furuya, G.Kunihiro paskaitos, diskusijos, seminarai, o taip pat – studentų kūrybinės dirbtuvės. Jų metu mišrios Japonijos ir Lietuvos architektūros studentų grupės kurs projektus „Architektūros parkui“ prie Vilnelės upės sostinėje. Studentų darbo rezultatai šeštadienio vakarą bus viešai pristatomi „Kultflux“ paviljone prie Neries upės.

Lietuvos-Japonijos architektūros renginys “Rytai-Rytai” mūsų šalyje vyksta antrą kartą. Pirmasis renginys prieš 7 metus vyko Kaune, jo metu laikinojoje sostinėje viešėjo prestižinės Prickerio premijos laureatas architektas F.Maki.

Trečiasis renginys, kurio metu Lietuvos architektūra bus pristatoma Japonijoje, vyks 2011 metais Tokijuje organizuojamo Tarptautinės architektų sąjungos kongreso metu.

Kontaktinis asmuo: renginio „Rytai-Rytai II“ kuratorė Lietuvoje Rūta Leitanaitė tel. +370 615 72309, el.p. info@architektusajunga.lt

Šiuolaikinio meno centras
Vokiečių 2, LT – 01130, Vilnius
tel: 8 5 2608960, fax: 8 5 2623954
el. paštas: info@cac.lt // www.cac.lt