Fotografija – tarsi laiko mašina – bet kada galima nukeliauti ten, kur kažkada buvome… Refotografija – būdas palyginti tai, kas kažkada buvo su tuo, kas yra dabar… Naršyk palyginimus ČIA> ir didelį archyvą ČIA>
Ir ieškok savo šeimos albumo puslapiuose senos nuotraukos, kurią galėtum pakartoti dabar. Skeneris laukia – jei negalima nuotraukos išimti iš albumo, nuskenuosime mokykloje ir kursim laikmečių susitikimus.
Džiaugiamės, vartydami naują internetinę svetainę, kurioje žavi įdomios fotoistorijos. Tai http://www.latitude55.lt/
Puslapio kūrėjai D. Chmieliauskas ir T. Kazakevičius rašo:
Fotoistorijų platformos/žurnalo idėją brandinome beveik metus. Mūsų polinkis į fotografijos žanrą – dokumentiką – sukūrė poreikį semtis žinių apie pasakojimų vaizdais subtilybes, kad galėtume kurti fotografijų ciklus, sugebėtume savo požiūrį viena ar kita tema sklandžiai atvaizduoti nuotraukų serijose. Kaupdami patirį ir tobulindami savo pasakojimus suvokėme, kaip kartais svarbu tinkamu metu gauti patarimų ir kritikos tiek temų paieškoje (o gal labiau jų išgryninime), tiek bandant tiksliau perteikti fotoistorijos nuotaiką dėliojant nuotraukų sekas, netgi rašant tekstus. Visa tai yra darbas, reikalaujantis susikaupimo, analizės, informacijos paieškos ir asmeninių savybių – savikritikos, kantrybės – ugdymo. Todėl savalaikė pagalba ir tinkamas kuravimas gali padėti sėkmingai užbaigti istoriją ir nenuklysti.
Ne mažiau svarbi priežastis ta, kad Lietuvoje neturime platformos, kuri leistų visiems norintiems išbandyti jėgas puoselėjant gal ne patį populiariausią, bet vertingą dokumentikos formą – fotoistoriją. Norime, kad fotografas sulauktų konstruktyvios kritikos, patarimų ar tiesiog palaikymo tuomet, kai jo labiausiai reikia. Žinodami, kiek laiko ir energijos reikalauja fotoistorijos kūrimas, nusprendėme sukurti tokią platformą patys. Norime kitiems padėti savo jėgomis arba surasti fotografijoje patyrusį kuratorių, kuris pagelbėtų autoriui siekiant sėkmingai užbaigti darbą, nenukrypti nuo temos ir neeikvoti entuziazmo bereikšmiams dalykams. Su džiaugsmu tokią istoriją publikuosime!
Nepažadame, kad bus lengva, nes siekiame kokybės. Norime, kad žurnalo skaitytojai atrastų įdomių temų, galbūt netikėto požiūrio į gerai žinomą situaciją ir būtų palepinti techniškai kokybiškais vaizdais, įdomia siužeto linija.
Tikime, kad fotoistorijos yra puikus būdas kurti ilgaamžę, intriguojančią fotografiją. Ją papildantys tekstai ar video medžiaga – tai galimybė sustiprinti žiūrovo emocijas. Jos skatina į aplinką pažvelgti giliau, skatina atrasti įdomių temų ar tiesiog pamąstyti tuomet, kai neįgudusi akis šių temų nepastebi. Isorijos neprivalo būti šokiruojančios ar radikaliai keičiančios požiūrį į nagrinėjamą temą. Ieškodami paprastų ir neįmantrių dalykų, juos analizuodami, visada galime atrasti klodus povandeninių srovių, nešančių link gilesnių, fundamentalesnių vertybių paieškos. Štai todėl tikime, kad ši platforma dokumentikos fotografams bus naudinga ne tik asmeniškai, bet ir paskatins įamžinti vertingas šių dienų akimirkas ateičiai.
Debiutinės fotografų parodos Lietuvoje rengiamos jau nuo 1976 metų. Sovietmečiu jos buvo vadinamos jaunųjų fotografų parodomis, o fotografų amžius ribotas iki 35 metų. Jose tąsyk dalyvavo daug pradedančių, o šiandien jau gerai žinomų talentingų fotografų: V. Šonta, R. Požerskis, V. Balčytis, R. Paknys, V. Bubelytė, A. Šeškus, G. Trimakas, V. Stanionis, A. Ostašenkovas, A. Budvytis ir daugelis kitų. 1975–1988 metais surengtos septynios jaunųjų fotomenininkų parodos.
2010 metais šią primirštą idėją Lietuvos fotomenininkų sąjunga atgaivino ir pratęsė. Kas dveji metai pradėti rengti „Debiuto“ konkursai, skirti naujų veidų Lietuvos fotografijoje paieškai. Debiutantų amžius –nuo 16 metų iki… Pagrindinė konkurso sąlyga – jame negali dalyvauti Fotomenininkų sąjungos nariai ir ankstesnių metų konkurso „Debiutas“ laureatai. Tikimės, kad debiutavę autoriai savo gyvenimiška ir kūrybine patirtimi ne tik pratęs Lietuvos meninės fotografijos tradicijas, bet ir, pasitelkę šiandieninės technikos galimybes, pateiks savo kūrybinius bei intelektualinius ieškojimus, atras savo braižą.
Daugiau – ČIA>
Antradienį, gruodžio 4 d. 17.30 val. mūsų studijoje lankysis, savo kūrybą rodys ir į klausimus atsakys Mindaugas Ažušilis. Tai jaunas menininkas, fotografas, kurio darbai ne sykį buvo rodyti Lietuvos parodų salėse, pakeliavę ir užsienio parodose. Šiuo metu jo paroda „Laimė Lietuvoje“ eksponuojama Klaipėdoje (daugiau – ČIA>)
Vienofoto studija didžiuojasi, kad kadaise Mindaugas savo kūrybinį kelią pradėjo būtent čia, mūsų fotografijos studijoje…
Neseniai išleistas jo darbų albumas, galėsime jį pavartyti. Daugiau apie šį albumą – ČIA> ir http://www.happinessinlithuania.com/
Pasikvieskit visus, kam susitikimas gali būti įdomus!
Siekdami plėtoti kraštovaizdžio suvokimą, skatinti aktyviai stebėti jo kaitą, ją kritiškai vertinti ir būti aktyviais kraštovaizdžio kūrėjais, Lietuvos geografų draugija kartu su Aplinkos ministerija ir kitais partneriais rengia Lietuvos kraštovaizdžio kaitos tyrimą-fotokonkursą „Laikas keičia žemę“.
Visi mėgstantys fotografuoti ir besidomintys savo krašto geografija, kraštovaizdžiu, istorija iki 2013 m. balandžio 1 d. kviečiami registruotis svetainėje http://www.lgd.lt ir iki 2013 m. gegužės 1 d. konkursui pateikti 2-4 fotografijų serijas, atspindinčias vienos konkrečios vietovės pokyčius mažiausiai per dešimtmetį.
Pagal savo amžių ir žinių lygį, dalyviai turėtų pateikti 2-4 tos pačios vietovės fotografijas, kurių viena būtų atlikta 2012-2013, o kita – ne vėliau kaip 2002 m., taip pat – aprašyti tuo laikotarpiu įvykusius kraštovaizdžio pokyčius, naudojantis interaktyvia svetaine http://www.maps.lt pažymėti kuo tikslesnę fotografavimo vietą.
Visiems užsiregistravusiems bus išsiųsti metodiniai patarimai, padėsiantys tapti Lietuvos kraštovaizdžio tyrėjais!
Konkurso darbai bus vertinami 2 kategorijose: „Laikas ir kraštovaizdis“ ir „Aš – kraštovaizdžio dalis“. Pirmoje kategorijoje bus nagrinėjamos bet kurios Lietuvos vietovės kaitą atspindinčių fotografijų serijos. Antrojoje – uždavinys suasmeninamas: nuotraukų serijoje turės būti užfiksuotas pats darbo autorius toje pat vietoje skirtingu laiku, aprašyta ne tik kraštovaizdžio, bet ir asmenybės kaita, įvykusi per tam tikrą laiką.
Komisija, sudaryta iš Lietuvos geografų draugijos, Aplinkos ministerijos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos atstovų, atsižvelgdama į autorių amžių (5-6; 7-8; 9-10; 11-12 klasių mokiniai, suaugusieji) ir profesionalumą geografijos ir fotografijos srityje, darbus vertins pagal dalyvių žinias apie vaizduojamą kraštovaizdį ir asmenines įžvalgas, kraštovaizdžio kaitos ir jos priežasčių atskleidimo vaizdu ir tekstu originalumą, tos pačios vietovės nuotraukų, atskleidžiančių jos pokyčius, skaičių ir vaizduojamo laiko atkarpos ilgį, nuotraukų aktualumą ir išliekamąją vertę; techninę 2012-2013 metų nuotraukų kokybę.
Visi darbai bus skelbiami Lietuvos geografų draugijos, UAB Hnit-Baltic svetainėse. Konkurso laureatai bus skelbiami viešai informacijos priemonėse ir Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga – 2013 m. birželio mėn. 5 d. – apdovanojami specialiais Lietuvos geografų draugijos diplomais, organizatorių ir rėmėjų dovanomis, bus surengta laureatų darbų paroda, leidžiamas specialus konkurso leidinys.
Kaip minėjo Lietuvos geografų draugijos prezidentė doc. dr. Dovilė Krupickaitė, konkursu siekiama plėtoti geografinį pasaulėvaizdį; tobulinti laiko dvasios pojūtį ir vystyti kritinį integralų mąstymą, padėti suprasti, kaip ir kodėl vyksta kraštovaizdžio kaita: kaip mums pažįstamoje erdvėje veikia gamtos reiškiniai, pasireiškia žmogaus ūkinė veikla; supažindinti su savitu kraštovaizdžio vertinimo būdu: fotografuoti, fiksuoti žemėlapyje ir aprašyti kraštovaizdžio pokyčius ir jų sukeltus asmeninius jausmus; skleisti geografų prof. Česlovo Kudabos ir doc. Rimanto Krupicko idėjas, geriau pažinti savo kraštą, keliauti po jį ir įamžinti savo laikmečio kraštovaizdį fotografijose bei aprašymuose.
Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Godienė sakė, kad Konkursas yra labai reikšmingas supažindinant visuomenę su Europos kraštovaizdžio konvencija, kuria siekiama, kad kiekvienas žmogus suvoktų kraštovaizdžio svarbą jo gyvenime, būtų žingeidus, aktyvus ir sąmoningas kraštovaizdžio tyrėjas ir kūrėjas.
Labai svarbu ir tai, kad visų dalyvių darbai virs vienu bendru kūriniu – interaktyviu Lietuvos kraštovaizdžio kaitos žemėlapiu, kuris ne tik leis pamatyti ir pajusti, kokia įvairi, įdomi, besikeičianti yra Lietuva (ir žmonės, ir kraštovaizdis), bet ir turės išliekamąją vertę, galės pasitarnauti kaip svarbi mokomoji, šviečiamoji priemonė visiems mums.
Lietuvos kraštovaizdžio kaitos tyrimo fotokonkurso „Laikas keičia žemę“ nuostatai paskelbti ministerijos tinklapyje (http://www.am.lt/VI/index.php#a/12153).
Lietuvos geografų draugija kviečia geografijos, fotografijos, istorijos, lietuvių kalbos mokytojus ir visus besidominčius pasimokyti fotografuoti kintantį kraštovaizdį kartu su fotografu Gintu Kavoliunu. Geografės Giedrė Godienė ir Genovaitė Kynė pasidalins mintimis apie kraštovaizdžio fotostebėseną užsienio šalyse ir paaiškins, kaip sudalyvauti šiame konkurse. Renginys įvyks lapkričio 29 d. 17 val. Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakultete (M. K. Čiurlionio 21/27), III aukšte esančioje prof. Chomskio auditorijoje
Išsamesnės informacijos gali suteikti Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Godienė tel. 266 3614 arba el. paštu g.godiene@am.lt.
Krastovaizdzio_Fotokonkursas_nuostatai_2012-06-20
Fotografija mano darbuose atsiradusi kaip įrankis, padedantis atsirasti aliejinei tapybai ir galutiniame rezultate numanoma kaip „pilkasis kardinolas“. Šį kartą parodoje pristatau ir keletą fotografijų, atsiradusių išsitraukus šimtametį medinį aparatą, sumeistrautą mano prosenelio.
Šio sumanymo siekis „užaštrinti“ žvilgsnį, pastabumą, pabudinti nuostabą be susijaudinimo, kuomet žiūrovui jau nebereikės kurti specialios aplinkos, jis pastebės „savaime suprantamus“ dalykus, tas būvis taps atpažįstamu, kaip sutikus seną pažįstamą, bus malonu su juo praleisti keletą minučių.
Daugiau – ČIA>
Sviatoslavas dalijasi nuorodomis, kurios tikrai vertingos smalsiems fotografams.
http://www.smashingmagazine.com/2009/04/22/the-ultimate-photography-round-up/
Randate kažką, kas gali būti naudinga? Pasidalinkite!
„Laimė Lietuvoje“ – fotografinė laimės tipologijos estetika, apnuoginanti banalumą, tuštybę ir faktą, kad mums pakanka su(si)kurto įvaizdžio laimei užtikrinti. Nors ir su ironijos prieskoniu, šis projektas peržengia nacionalines ribas ir kviečia palaikyti nenorėjimo etikos politiką. Rekontekstualizuojant žymiojo prancūzo Stéphane’o Hesselio frazę, „kurti reiškia priešintis, priešintis reiškia kurti“, – atrodo, kad būtent ji legitimuoja paradoksalų norą priešintis primetamai laimės sampratai, o būtent tai – Mindaugo Ažušilio kūrybos esmė.
Paklaustas, ar tas bendras projekto vardiklis – šypseną keičiantis liūdesio jausmas žiūrint į darbus – sąmoningas sprendimas, vienas perspektyviausių jauniausios kartos fotografų sako: „geras patiekalas per labai trumpą laiko tarpą žmogaus skonio receptorius nustebina keletą kartų. Fotografijomis tokį efektą noriu pritaikyti žmonių smegenims. Sprendžiant iš klausimo formuluotės, tai puikiai veikia. Mano uždavinys yra priversti žmones atsisukti į save ir permąstyti itin pragmatinį gerbūvio suvokimą. Nors ir myliu savo šalį, man liūdna į ją tokią žiūrėti. Todėl ryžausi drąsiai kalbėti apie tai, ko kiti nenori pripažinti, tikėdamasis ją pamatyti nors truputį geresnę“.
Daugiau – ČIA>
Fotografai kviečiami dalyvauti konkurse su dideliu priziniu fondu. Kokiose kategorijose ir kaip galima dalyvaut? Skaityk ČIA>
Darbus galima siųsti iki 2013 sausio 4 d.
Dagerotipija – tai fotografijos technologija, gyvavusi nuo 1839 vos kelis dešimtmečius, kol ją išstūmė pigesnė šlapio kolodijaus technologija. Dagerotipas – fotografija ant metalo plokštės – tokių fotografijų vienetus saugo tik du Lietuvos muziejai, tačiau viešai jie neeksponuojami. Šio susitikimo metu bus galima pamatyti tikrus Andriaus Penkausko padarytus dagerotipus.
Kitus Andriaus darbus galima pamatyti ČIA>
Kviečiami visi!
VIENOFOTO 