14-OJI VILNIAUS TAPYBOS TRIENALĖ
„Klaidingas atpažinimas“
2010 06 18 – 08 15
Šiuolaikinio meno centras
Kuratorius: Evaldas Stankevičius, bendradarbiaujant su Anders Kreuger ir Magda Kardasz
Organizatoriai: Lietuvos dailininkų sąjunga ir Šiuolaikinio meno centras
Atidarymas: birželio 18 d., penktadienį, 18 val.
Ekskursija po parodą: birželio 19 d., šeštadienį, 16 val.
Ekskursiją veda Evaldas Stankevičius, Anders Kreuger ir Indijos/Nyderlandų menininkas Praneet Soi, parodai sukūręs specialų sieninės tapybos darbą
Paroda dalyvauja “Tebūnie naktis!“ programoje: birželio 19 d., šeštadienį, 18-22 val.
Dauguma šiuolaikiniams tapytojams kylančių klausimų nėra nauji. Ar tapyba turėtų gaminti atvaizdus, ar vengti bet kokios iliuzijos kūrimo? Perteikti gylį, ar sutelkti žiūrovo dėmesį į paviršių? Vizualizuoti idėjas, ar pabrėžti medžiagiškumą?
Naujumas tapyboje gali reikštis tokiais niuansais, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo maži ir nereikšmingi. Tai gali būti ne strateginis pokytis, o tiesiog kitokia intonacija, atlikimo technika ar požiūris į meistriškumą. Kaip tik tai ir sukuria „naują matymą“ tapyboje. 14-oji Vilniaus tapybos trienalė, siekdama apžvelgti naujas idėjas ir vardus tapyboje, pristato darbus, kurie atspindi įtampą tarp tradicijos ir naujumo bei išreiškia įvairius požiūrius į atvaizdą, gestą, laiką ir subjektyvumą.
Ieškant naujų autorių trienalėje nesiekiama pristatyti vien jaunus menininkus. Tarp parodos dalyvių esama tapytojų, kurie jau kurį laiką aktyviai reiškiasi meno scenoje, bet dar netapo “senais vardais”. Parodoje taip pat dalyvauja jau klasikais tapę autoriai, kurie anksčiau buvo siejami su vienokio pobūdžio darbais, o šioje parodoje pristato savo naujus ieškojimus.
Tapyba yra skirtingai suvokiama skirtingose pasaulio dalyse. Trienalėje atspirties tašku pasirinkta Lietuva ir Baltijos jūros regionas. Šio regiono menininkus sieja ne tik geografija, bet ir tam tikras vizualinis jautrumas, per ilgą laiką susiformavęs šioje Europos dalyje ir atsispindintis šiuolaikinėje tapyboje.
14-osios Vilniaus tapybos trienalės pavadinimas “Klaidingas atpažinimas” pasiskolintas iš filosofo Henri Bergsono (1859–1941) teksto “Dabarties atmintis ir klaidingas atpažinimas”, kuris buvo išspausdintas 1908 metais. Jame kalbama apie reiškinį, kuris yra panašus į déjà vu pojūtį, tik dar stipresnis – kai atrodo, kad dar kartą išgyvename ne tik vaizdinį ar tam tikrą situaciją, bet ištisą įvykių seką.
Bergsonas teigia, kad dabartis yra tarsi nuolat priešakyje judantis kristalas ar prizmė, kuri laiką suskaido į du spindulius: pirmąjį, kuris veda į praeitį ir tampa „grynąja atmintimi“ ir antrąjį, kuris kreipia į dar nepažintą ateitį ir tampa „grynuoju suvokimu“. Žinoma, šios sąvokos niekuomet neįsikūnija grynuoju pavidalu; jos jungiasi tarpusavyje formuodamos įvairiausius atminties ir suvokimo lygmenis, kurie klaidingo atpažinimo atveju visiškai persipina.
Parodos pavadinime terminas „klaidingas atpažinimas“ taikomas metaforiškai. Jis parodo, kaip sudėtinga naujas idėjas izoliuoti nuo ilgametės tradicijos, kaip sunku apibrėžti naujumo kategoriją aplinkoje, kurioje tarsi viską jau žinome ir pažįstame.
Menininkai:
Jānis Avotiņš (LV); John Baldessari (US); Romualdas Balinskas (LT); Lina Bjerneld (SE); Niels Bonde (DK); Michaël Borremans (BE); Koen van der Broek (BE); Ina Budrytė (LT); Damien Cadio (FR); Henrikas Čerapas (LT); Hadassah Emmerich (NL); Takeo Hanazawa (JP); Hannaleena Heiska (FI); Jörg Herold (DE); Kim Hiorthøy (NO); O Jun (JP); Patricija Jurkšaitytė (LT); Tillman Kaiser (AT); Eglė Karpavičiūtė (LT); August Künnapu (EE); Raoul Kurvitz (EE); Matts Leiderstam (SE); Tor-Magnus Lundeby (NO); Victor Man (RO); Inga Meldere (LV); Eglė Ridikaitė (LT); Nina Roos (FI); Viktor Rosdahl (SE); Adam Saks (DK); Praneet Soi (IN/NL); Radek Szlaga (PL); Ričardas Povilas Vaitiekūnas (LT); Aušra Barzdukaitė – Vaitkūnienė (LT); Ruslan Vashkevich (BY); Alfonsas Vilpišauskas (LT); Jakub Julian Ziólkowski (PL)