Archive for 2010 kovo

Renginiai Nacionalinėje dailės galerijoje

kovo 30, 2010

Renginiai Nacionalinėje dailės galerijoje kovo 30–balandžio 2 d.
Nacionalinėje dailės galerijoje šiuo metu veikia XX a. Lietuvos dailės ekspozicija.
Penktoje salėje kovo 5 d.–balandžio 2 d. veikia Birutės Žilytės personalinė paroda „Skaidri tamsa“.
Vienuoliktoje salėje eksponuojamos fotografijos iš Aleksandro Macijausko fotografijų serijos „Demonstracijos“ (1965–2004).
Kovo 31 d., trečiadienį:

17.00 val. EKSPOZICIJOJE – susitikimas su menininku Deimantu Narkevičiumi. Tema: „Nežinomybės dvidešimtmetis“. Iš ekskursijų ir paskaitų serijos „Istorijos. Susitikimai“
Registracija į susitikimą – kovo 31 d. iki 16.45 val. telefonu (8 5) 219 59 60
Įėjimas su galerijos bilietu. Aukštųjų mokyklų studentams su pažymėjimu – nemokamai
Susitikimo dalyviai renkasi prie kasos
Daugiau informacijos: tel. (8 5) 219 59 65, Austėja Čepauskaitė; (8 5) 212 29 97, Dovilė Tumpytė

Reklama

Edita Lasauskaite ir kompanija: dviguba ekspozicija

kovo 29, 2010

Kaip ir visada – linkime visiems rasti savo temą, savo technologiją ir nuosekliai gilintis į ją. Štai žiūrime keletą Editos ir Ko darbų. Edita naudoja juostinį fotoaparatą. Sykį išfotografavusi juostelę, išima ir deda ją dar sykį, tada fotografuoja dar kartą. Ši kolekcija – atsitiktinių vaizdų rinkinys. Ateityje lauksime Editos darbų, kuriuose dviguba ekspozicija bus apgalvota – t.y. antro ir pirmo eksponavimo kompozicijos bus specialiai sugalvotos dvigubam eksponavimui. Čia matote mažus paveikslėlius. Spragtelėję pele, galite atsidaryti didesnį kiekvienos fotografijos variantą.

Lomografija aktyviai šiuo metu siūlo naudotis šia technologija (ČIA>) . Bet būdama beveik ištikima antilomografiste (nes lomo strategijos man primena greito maisto restorano strategijas) , siūlau kiekvienam fotografuojančiam atidžiau pagalvoti – ką, kaip  ir kodėl fotografuoja.  Čia šitie sakiniai skirti ne Editai! Ir laukiame jos sekančio etapo darbų.

ŠV. VELYKŲ ATOSTOGOS! (kovo 28 – balandžio 6d.)

kovo 26, 2010

A T O S T O G O S!

A T O S T O G O S!

A T O S T O G O S!

A T O S T O G O S!

A T O S T O G O S!

A T O S T O G O S!

A T O S T O G O S!

A T O S T O G O S!

A T O S T O G O S!

A T O S T O G O S!

Šv.Velykų atostogos J.Vienožinskio mokykloje prasideda jau kitą savaitę!

KOVO 28 – BALANDŽIO 6d.

fotografijos pamokų nebus

Tai gera proga daryti namų darbų užduotis

ir aplankyti Kino Pavasarį

Linkime visiems gerų švenčių!

Projektas “Small Victories“

kovo 24, 2010

Tinklaraštis Booooooom

skelbia #10 projektą

“Small Victories“,

kuris kviečia siųsti  kasdienybėje pastebėtų atsitiktinai pagautų, juokingų žmonių ar objektų nuotraukas. Jei tavo nuotrauka bus atrinkta ji dalyvaus parodoje Hong Kong, gegužės mėnesį. Cituoju:

“1. Take a million photos.

2. Select your best work (3 photos max, only one will be shown).

3. Get 4″ x 6″ prints made (full bleed, no borders).

4. Clearly write your name and email on the back of each photo.

5. Put the photo(s) in an envelope and mail to:

Small Victories
8811 Roselea Place
Richmond BC
V7A2K5
Canada

Deadline for submissions is April 30th 2010.

Daugiau apie tai čia

http://www.booooooom.com/2010/03/20/booooooom-project-10-small-victories-photography-show-in-hong-kong/

Ambrotipas. Pačiupinėsime istoriją per paskaitas :)

kovo 24, 2010
Ambrotipas

Ambrotipas

Kaip ir žadėjau, šios savaitės pamokose (ketvirtadienį ir penktadienį) galėsime pačiupinėtį ambrotipą. Atsinešiu du portretukus – vieną matysime taip, kaip jis buvo matomas beveik pries 150 metų, o kitas bus išardytas – kad galėtume pamatyti, kaip ši technologija atrodo “iš vidaus“. Ambrotipas – tai vaizdas ant stikliuko, kuris yra negatyvinis. Fotografija nespalvota, tačiau portretų skruostai parausvinti ranka. Kad portretas būtų pozityvinis, stikliukas dedamas ant juodai lakuotos skardelės. Visa tai ir pamatysime. Ši technologioja klestėjo Amerikoje (JAV) maždaug 1850 – 1865 metais. Iš ten ir pavyko gauti šituos juvelyriškus portretukus. Ambrotipai buvo pigesni nei dagerotipai, todėl taip išpopuliarėjo tuo metu ir išstūmė dagerotipus. Daugiau skaityk ČIA>

P.S. tiems, kas reikėjo Kodak juostelių po 3.60 lt , atsineškit pinigus į pamoką – surinksim, perduosim.

Baltarusių – lietuvių fotografijos projekto atviros paskaitos

kovo 24, 2010

Prasidėjo anksčiau skelbtas fotoprojektas. Verta sekti, kada vyksta paskaitos – susitikimai su įdomiais žmonėmis. Ateikite – paskaitos atviros ir nemokamos. Naudokitės gera proga sužinoti daugiau:

http://fotolab-litpro.blogspot.com/p/susitikimai.html

Tiems, kas pameta objektyvo dangtelius

kovo 22, 2010

Keista, kad fotopramonė dar nesugalvojo, kaip pagelbėti išsaugoti amžinai kažkur prapuolančius objektyvų dangtelius. Problema žinoma, žinomas ir paprastas jos sprendimo būdas. Žiūrėk, kaip pasidaryti pačiam ČIA>

UŽDUOTIS nr.5

kovo 22, 2010

P.S. ŠIANDIEN -RYT

KOVO 22-23 atsineškite fotoaparatus!

“FOTO pasakojimas“

Grupėms A B C

1. Išsirink veiksmą, įvykį, reiškinį (pvz. petrauka mokykloje, pasivaikščiojimas su šuniu, vizitas pas dantistą…).

2. Fotografuok, bet dirbtinai nerežisuok, nevaidink veiksmo, stebėk dokumentiškai.

3. Režisuok per fotografiją  t.y. pasirink įdomų rakursą, planą, dienos laiką.

4. Atrink 5-10 nuotraukų, pristatyk klasėje B A L A N D Ž I O 19-20d.!!!

Chris Marker filmas “La jetee“, kurį žiūrėjome klasėje tai pasakojimas sukurtas vien iš nuotraukų.

Isivaizduok, jog kaip sakinys po sakinio pasakoji matytą įvykį, taip tarsi žodžiais apibūdini nuotraukomis:
Koks yra laikas (sezonas, mėnuo, paros laikas, valanda…)
Kokia yra erdvė (atvira, uždara, erdvi, klaustrofobiška, šalta, šilta, artima, svetima?)
Kokie yra kvapai? garsai? trukmė?
ir t.t.

Vienam pasakojimui sukurti panaudok, kuo įvairesnes vizualines priemones:

1. PLANAS – kadro planas (Bendras, Vidutinis, Stabus) – išbandyk visus!
2. SIUŽETAS – nuotraukos objektai (Interjeras, žmogaus portretas, rūbo ar aplinkos detalė…) – išbandyk visus!
3. NUOTAIKA – statiškas/dinamiškas,  aštrus/išsilieję, tamsus/šviesus kadras …ir t.t.
4. KAMPAS – panaudok kuo daugiau skirtingų rakursų (iš aukštai, iš apačios, akių lygyje, profiliu, frontaliai…)
5. ŠVIESA – pasirink charakteringa veiksmui apšvietimą, dienos laiką.
6. ŽVILGSNIS – pamatyk įvykį skirtingomis akimis (neutralaus stebėtojo, veikejo, o gal šuns akimis?) bei uzfiksuokite praevių reakcijas į įvykį.

Gerai atrink nuotraukas, kurios labiausiai atspindi pasakojimo nuotaiką, siužetą ir pristatyk klasėje.

Fotoaparatas + teptukas = ?

kovo 19, 2010

Pamenate piktorializmo nuotaikas fotografijos istorijoje? Kai fotografai stengėsi padaryti nuotrauką taip, kad ji būtų panaši į tapybą. Neryškus vaizdas, potėpių mėgdžiojimas, autoriaus  parašas nuotraukos kampe ir kiti dalykai. Žiūrėk ČIA>

Vėliau buvo ir atvirkščiai konstruojamų krypčių ir kūrybinių technologijų – pvz. fotorealizmas tapyboje. Žiūrėk ČIA>

O kas dabar? Piktorializmas reinkarnuojasi į naujas formas, autoriai iškeičia teptuką į fotoaparatą arba atvirkščiai – dirba teptuku ir bando mus apgauti vaizdais :) Pirmas įspūdis gali būti apgaulingas… Kas tai – fotografija ar tapyba? Bandoma tai pavadinti paintrealizmu.

Žiūrėk atidžiai:

http://alexameade.com/

ir ČIA>

Naujos parodos ŠMC

kovo 18, 2010

Kviečiame į keturių parodų atidarymą kovo 19 d., penktadienį, 18 val.:

Coro Collective. Raidyno pamoka

Kęstutis Grigaliūnas. Mirties dienoraščiai

Benigna Kasparavičiūtė ir Kęstutis Šapoka. Meno sparnai

Gintaras Makarevičius. Piešiniai

Coro Collective. Raidyno pamoka

2010 03 19 – 05 09

„Raidyno pamoka“ – tai Vilniuje nufilmuotas muzikinis vaizdo klipas, kuriame sujungiamos šokio, muzikos ir architektūros istorijos. Šiame kūrinyje devintojo dešimtmečio afroamerikiečių subkultūra susiduria su sovietiniu modernizmu, kurio pastatų fone Coro Collective atlieka savąją vogue šokio versiją. Vogue yra labai stilizuotas modernus šokis, kuriame naudojamos siluetą pabrėžiančios fotomodelių bei „egiptietiskos“ pozos ir „kampuoti“, gimnastiniai kūno judesiai. Jo pavadinimas pasiskolintas iš Vogue žunalo, o pats šokis atsirado devintajame dešimtmetyje Niujorko gėjų ir transvestitų subkultūroje. Viena pagrindinių šios subkultūros sąlygų – nuolat rituališkai patvirtinamas įsitikinimas, kad asmuo gali tapti tuo, kuo įsivaizduoja esąs (kino žvaigžde, fotomodeliu ar niekuo neišsiskiriančia mokinuke), nes statusą visuomenėje didžia dalimi lemia išvaizda. Tokia logika – pavadinkime ją [i]vogue[/i] logika – buvo svarbi ir kuriant šį vaizdo klipą bei dainą. Jei asmuo gali transformuotis į raidę, tada tikėtina, kad ir raidė gali transformuotis į kažką kito, o pastatai gali būti (at)kuriami vadovaujantis ne techniniais brėžiniais, o muzikine partitūra, ar ne? „Raidyno pamoka“ gali būti interpretuojama kaip pasaka, kuri dekonstruoja architektūros figūras paversdama jas sfinksininėmis raidėmis, kurios „dar tobulina savo tobulybę“.

* Coro Collective – Eglė Budvytytė, Goda Budvytytė ir Ieva Misevičiūtė. Visos trys autorės gyvena ir dirba Amsterdame

Kęstutis Grigaliūnas. Mirties dienoraščiai


2010 03 19 – 05 09

„Mirties dienoraščiai“ kalba apie Lietuvos Respublikos piliečius nukentėjusius nuo pirmosios sovietinės okupacijos (1940 06 15 – 1941 06 22): lenkus, lietuvius, rusus, totorius, žydus, nekaltai nukankintus, sušaudytus, išvežtus į lagerius, apie jų nutrauktus gyvenimus ir sudaužytus likimus, apie mirtį ir žudymo absurdiškumą.

Jau keleri metai Kęstučio Grigaliūno domėjimosi objektu yra represinių struktūrų naudojamas fotografavimo būdas, kai asmuo fotografuojamas vienu metu iš priekio ir iš šono. „Mirties dienoraščiuose“ menininko paieškų išeities tašku tapo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistas „Lietuvos gyventojų genocido I-asis tomas: 1939-1941“, kuriame suregistruoti 30461 asmenys, vienaip ar kitaip nukentėję nuo sovietinės okupacijos. Dėl didelės darbo apimties Grigaliūnas apsiribojo sušaudytų, nukankintų, mirusių tremties vietose asmenų fotografijų Lietuvos ypatingajame archyve paieška, kurios ir tapo ekspozicijos pagrindu. Darbai atspausdinti šilkografijos technika. Ant kiekvieno iš jų autoriaus ranka užrašyta trumpa vaizduojamo asmens biografija.

Benigna Kasparavičiūtė ir Kęstutis Šapoka. Meno sparnai

2010 03 19 – 05 09

Benignos Kasparavičiūtės ir Kęstučio Šapokos paroda „Meno sparnai“ – kompleksiškas meno projektas, kuriame meno kūriniams suteikiamas ne visai toks vaidmuo, prie kokio esame pratę. Kęstutis Šapoka yra ne tik menininkas, bet ir aktyvus meno kritikas bei teoretikas, ir pastarieji jo užsiėmimai gali tapti parodos sumanymo raktu.

Visų pirma, jis nesibodi kalbėti apie eksponatus kaip rekvizitus, „atliekančius tapybos vaidmenį“. Pirmiausia jis turi omenyje Benignos Kasparavičiūtės video filme „Noriu išreikšti save“ panaudotus tapybos darbus, kuriuos ji pasitelkia kaip foną preparuodama menininko (tapytojo) statuso klišes. Tačiau ši tapyba – ar rekvizitai – eksponuojama parodoje drauge su pačiu filmu, tad ir kiti parodoje eksponuojami kūriniai, menininkų teiginiai, gestai ir netgi pati paroda persismelkia galimybe, kad nieko „tikro“ tame nėra, ir iš tiesų eksponuojami tik nuogi parodos mechanizmai. Žinoma, tai netiesa.

Antra, kaip įprasta meno kritikui ir kaip išryškėja šioje parodoje, Kęstutis Šapoka savo kūryboje remiasi kitais kūriniais. Jis tai daro mažų mažiausiai dvejopai: juose dalyvaudamas, kaip liudija, pavyzdžiui, Alekso Andriuškevičiaus performanso „Kelionė“ įrašas; arba semdamasis iš jų idėjų, ir, pasak autoriaus, ne visuomet gerų. Nepaisant nevienprasmiškos, skeptiškos ar net sarkastiškos autorių pozicijos ir daugybės nutylėjimų, parodoje atsiranda ištisos serijos kūrinių, gvildenančių aktualias meno procesų temas.

Žiūrovas itin išsamiai supažindinamas su šokių video kamerai serija, kurioje eksponuojamas 1996 m. Gintaro Šepučio darbas „Žodžių žaismas“ – šokis, sukurtas pagal meno kritiko ir poeto Alfonso Andriuškevičiaus eiles, paskatinęs K. Šapoką sukurti šokius pagal Alfonso Andriuškevičiaus poleminį straipsnį „Dailės kritika keičia funkcijas“, o vėliau – ir pagal Lolitos Jablonskienės tekstą katalogui „Emisija 2004 – ŠMC“.

Gintaras Makarevičius. Piešiniai

2010 03 19 – 05 09

Pastarąjį dešimtmetį Gintaras Makarevičius yra žinomas kaip dokumentinių filmų kūrėjas ir scenografas. Tačiau visus šiuos metus jis taip pat nepaliauja piešti. Tai spontaniška, jokių kūrybinių programų ir siekių nesusaistyta paralelinė veikla, kurią paskatina atsitiktiniai impulsai – noras atkartoti kasdienybėje matytą vaizdą, situaciją, sapną ar tiesiog atlikti fizinį piešimo veiksmą, kurio metu, laisvai vedžiojant ranką popieriuje, gimsta anoniminiai portretai, erotiniai vaizdai ir fantazijos, iškeliančios į paviršių įvairias fobijas.

Per daugelį metų išryškėjo keletas temų, prie kurių menininkas nuolat sugrįžta. Kai Gintaras Makarevičius paskutinį kartą eksponavo savo piešinius Šiuolaikinio meno centre, parodoje „Nekaltas gyvenimas“ 2000 metais, tai buvo iš televizoriaus ekrano perpiešti epizodai. Vėliau ši tema transformavosi perkeliant dėmesį nuo transliuojamų vaizdų į patį žiūrėjimo veiksmą – taip ėmė rastis daugybė „Televizoriaus žiūrėtojų“ portretų tuščiomis akimis. Atskirais ciklais galima pavadinti piešinius, kuriuose dokumentuojamos akistatos su policija („Policija“) ir benamių gyvenimo detalės („Paryžiaus bomžai“). O visa kita – tai nuolat kintantis dienoraštinių vaizdinių srautas.

Daugiau informacijos apie parodas rasite SMC tinklapyje www.cac.lt arba teiraukites ŠMC atstovės žiniasklaidai Renatos Dubinskaitės: renata@cac.lt, 8 687 85713

Primename, kad trečiadieniais parodų lankymas yra nemokamas. Kitomis dienomis bilieto kaina – 8 Lt, su nuolaida – 4 Lt. Parodų lankymas pritaikytas neįgaliesiems.