Archive for 2008 spalio

Meninis avangardas ir socialinis protestas

spalio 27, 2008
Hans Haacke

Hans Haacke

Tekstas tiems, kurie domisi meno ir fotografijos istorija ir jos kontekstais

ALEKSEJ CVETKOV

Meninis avangardas ir socialinis protestas

„Raudonojo“ meno istorija

ištraukos iš paskutinės teksto dalies:

Šiandien mene jau įsitvirtino „postmodernizmo“ terminas, atsiradęs 1976 m. Kaip ir bet kuri kita populiari sąvoka, jis vienu metu reiškia keletą vienas kitam prieštaraujančių dalykų. Kontrrevoliucine prasme žodžiu „postmodernizmas“ dažniausiai apibūdinama tokia situacija: „Žmonijos archyvuose yra sukaupta pakankamai visiems prieinamos vaizdinės medžiagos. Menininkas iš principo gali atsisakyti kurti ką nors nauja. Pasitelkęs aštrų protą, jis gali iki begalybės varijuoti pačiais įvairiausiais skirtingų kultūrų, epochų ir stilių elementais. Svarbiausia – išsunkti iš šio nuolat besikeičiančio mišinio kuo daugiau pelno, reikalingo publiką linksminančių menininkų veiklai.“

<…> Nuo Haackės neatsilieka ir amerikietė Martha Rosler, lygiai taip pat nekenčianti mūsų planetą apraizgiusios korporacijų diktatūros. Savo „patikslintose fotografijose“ idealų baldų reklamos interjerą ji jungia su lavonų pilnais apkasais, prie židinio sėdinčią šalies pirmąją ponią – su etninių valymų auka, per karinį perversmą tankų sugriautą gatvę – su nepriekaištingo „sičio“ statyba amžinoje metropolijoje. Rosler prisipažįsta, kad ją pastaruoju metu įkvepia antiglobalistės Naomi Klein knyga „No Logo: Taking Aim at the Brand Bullies“ („Be logotipų: taikantis į korporacijų bonzas“).

M.Rosler. Hooded captives

M.Rosler. Hooded captives

Visas tekstas –

1. ČIA>

ČIA>

ČIA>

4 dalis – ČIA>

ČIA>

Redas Diržys apie Maskvos akcionizmą –pradžia ir toliau – ČIA>

Pasaulių susidūrimai trečiadienį

spalio 27, 2008

Jau ketvirtus metus skaičiuojantys ŠMC/Pokalbiai kavinėje – tai tarptautinių paskaitų ciklo renginiai, kuriuose įvairių sričių kūrėjai diskutuoja kultūros, ekonomikos ir politikos temomis, susijusiomis su šiuolaikinio meno produkcija, pristatymu ir suvokimu.

Spalio 29 d., trečiadienis, 18.00
Pasaulių susidūrimai: pokalbis su Michaelu Kimmelmanu

Michaelas Kimmelmanas diskusijoje su ŠMC/Pokalbių kavinėje kuratoriumi Simonu Reesu aptars įvairių kultūrų susidūrimus, apie kuriuos jis nuolat rašo nuo tada, kai persikėlė gyventi į Europą. Svarbiausi iš jų – tai Amerikos ir Europos požiūrio į meną ir kultūrą skirtumai; cikliška Amerikos ir Europos metropolių konkurencijos dėl meno mantijos raida; nuolatinio meno rinkos augimo poveikis meno kūrinių produkcijai ir cirkuliacijai bei menininkų reputacijai (taip pat ir dabartinės ekonominės krizės ženklai); Rusijos sugrįžimo į tarptautinę kultūrinę areną socio-politinė reikšmė.

Michael Kimmelman yra vyriausiasis meno kritikas bei skilties redaktorius New York Times laikraštyje. Nuo 2007-ųjų, kuomet persikėlė gyventi į Berlyną, jis rašo apie Europos kultūrą ir visuomenę į šio dienraščio „Užsienio“ skiltį.
Kimmelmanas gimė ir užaugo Greenwich kaime, gydytojo ir pilietinių teisių aktyvisto šeimoje. Jis su aukščiausiu pagyrimu laipsniu baigė Yale koledžą ir įgijo meno istorijos diplomą Harvardo universitete. Kadangi Kimmelmanas yra ir koncertuojantis klasikinės muzikos pianistas, jis pradėjo nuo muzikos kritikos ir tik vėliau perėjo į vizualiųjų menų sritį.
Jis yra daug rašęs apie tokius menininkus kaip Richard Serra, Michael Heizer, Lucian Freud, Raymond Pettibon ir Matthew Barney bei architektus Shigeru Ban ir Oscar Niemeyer (2009-ųjų pavasarį bus išleista nedidelė Kimmelmano knygutė apie Niemeyerį). Jis pristatė savo požiūrį įvairiuose televizijos dokumentiniuose filmuose (ypač ryškus jo dalyvavimas filme Ir mano vaikas galėtų taip nutapyti). Tarp daugybės jo analizuotų temų galima išskirti straipsnius apie kultūrinės laisvės žlugimą Putino Rusijoje, radikalių dešiniųjų politinių jėgų iškilimą Vengrijoje, juodaodžių problemas Prancūzijoje, koridą šiuolaikinėje Ispanijoje, čekišką humorą politinių protestų kontekste, švietimą holokausto tema naujoms Vokietijos kartoms ir t.t. Kimmelmanas taip pat nuolat rašo į leidini New York Review of Books.

M.Kimmelmano straipsniai NY Times – ČIA>

Atostogos

spalio 26, 2008

SPALIO 27 – LAPKRIČIO 3 dieną Vienožinskio mokykloje

A T O S T O G O S!

Susitinkame lapkričio 4 ir 6 dieną ir pristatome užduotį “Šviesoraštis”.

(Lapkričio 5 dieną – trečiadienį paskaitos nebus, pakeisim šitą dieną į kažkurią kitą, sutarsim dėl to vėliau).

Gerų  vaizdų!

Paskaita apie šviesą portrete

spalio 21, 2008

Ken Henderson paskaita iš 8 dalių apie portreto apšvietimą. Anglų kalba.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

Nepatogus kinas

spalio 20, 2008

Žmogaus teisių kino festivalis „Ad Hoc: Nepatogus kinas“ – vienintelis dokumentinių filmų žmogaus teisių tema festivalis Baltijos šalyse. Antrus metus iš eilės vyksiančiame festivalyje – dvigubai gausesnė programa, susitikimai su režisieriais, diskusijos bei „žiūrovų balso“ nominacija labiausiai auditorijai patikusiam filmui. Festivalio organizatoriai tikisi, kad žiūrovai gausiai lankys kino peržiūras – kaip ir pernai, visi seansai yra nemokami.

Festivalio kalendorius – ČIA>
Išsami programa – ČIA>

Visus filmus galima pamatyti nemokamai. Aprašymai – ČIA>

Žemiau – keletas filmų aprašymų tiems, kuriems neužtenka kantrybės studijuoti visą programą:


Durakovo – kvailių kaimas
(Durakovo: Village Of Fools)

Šių metų Sandanso festivalyje už geriausią režisūrą apdovanotame filme „karaliauja“ Michailas Morozovas – buvęs karininkas, geras krikščionis ir sėkmingai besiverčiantis verslininkas. Jis tarsi feodalas valdo Durakovą („Kvailių kaimą“), esantį už šimto kilometrų nuo Maskvos. Čia iš visos Rusijos atvykstama pasimokyti „teisingo“ požiūrio į darbą, gyvenimą ir valdžią. Atvykėliai pakliūva į absoliučią naujojo šeimininko kontrolę, kuriai privalo besąlygiškai paklusti. „Tai, ką mes turime čia, yra bendruomenė, gerbianti valdžią iš viršaus. To labiausiai ir trūksta mūsų šaliai“, brėžia valdžios vertikalę Morozovas.

Vilnius: Menų spaustuvė (J) 10.24, 20.00; Skalvija 10.27*19.10
Kaunas: M. Žilinsko galerija 10.07*19.20

Klaipėda: P. Domšaičio galerija 11.06*19.30

—————————————————————————————–

Drugelis
(Butterfly)
Gemma yra paprasta mergina, turinti ypatingą bruožą – ji kenčia nuo albinizmo. Jos oda ir plaukai neturi jokio pigmento. Kartu Gemma kenčia nuo prasto regėjimo. Tačiau Gemmos akys, priešingai nei viename iš daugelio albinizmą supančių stereotipų, yra žydros. „Raudonos akys būna tik filmuose…ir pas triušius“, – su šypsena lūpose ir širdgėla širdyje ištaria Gemma.
Vilnius: Menų spaustuvė (K) 10.25*17.00
——————————————————————————————-
Girdintis berniukas
(Hearing Boy)
Karen yra kurčia. Ji susilaukia girdinčio berniuko ir yra priversta susidurti su girdinčiųjų pasauliu, kuris jai visą laiką buvo svetimas ir kurį ji buvo linkusi ignoruoti. Scenos iš šeiminio gyvenimo parodo, koks platus ir sunkiai įveikiamas plyšys atsivertų tarp Karen ir jos sūnaus be Katrin pagalbos. Tačiau abi sesės supranta, kad Katrin negalės gyventi sesers gyvenimo ir Karen privalo rasti būdų, kaip bendrauti su savo sūnumi. Katrin filmas apie jos seserį atveria duris į kurčiųjų pasaulį, kuris dažnai yra klaidingai įsivaizduojamas ir sunkiai suprantamas. Girdintis berniukas parodo šį pasaulį iš vidaus ir atskleidžia jo kasdienybės dramą.

Vilnius: Menų spaustuvė (K) 10.24*21.20

Klaipėda: P. Domšaičio galerija 11.09*16.20

Nepakeliamas būties baltumas
(The Unbearable Whiteness Of Being)

Kino kūrėjas iš Indijos kartu su Škotų prodiuseriais, žvalgydamiesi po įvairios paskirties daiktų mugę, atranda keistą prekę. Odos balinimo kremas – vienas populiariausių pirkinių tarp tamsiaodžių mugės lankytojų. Kai kurie pirkėjai teigia, kad šviesesnė oda jiems suteiktų aukštesnį socialinį statusą. Nors tai šaltas ir stiliumi TV dokumentiką primenantis filmas, tačiau pakaks vos keleto minučių, kad kiltų diskusija apie vidinį rasizmą, vis dar slypintį daugelyje iš mūsų XXI amžiuje.

Vilnius: Menų spaustuvė (K) 10.25*17.00

Gyvenimas laiptinėje
(Living On The Landing)

Monika, moteris, kuri greičiausiai turėtų būti vadinama „bename“, dvylika metų gyvena vienoje Berlyno namo laiptinėje. Čia ji miega, leidžia laiką ir yra susikūrusi nedidelį jaukų ir tvarkingą gyvenamąjį plotą. Tolerantiškų namo gyventojų dėka laiptinė Monikai tapo vieta, kur ji jaučiasi saugi ir gali vadinti savo namais.

Vilnius: Skalvija 10.27*16.15

Ji – vaikinas, kurį pažinojau
(She’s A Boy I Knew )

Tėvai prarado sūnų, seserys – brolį, o žmona – vyrą, kai Steven‘as Haworth‘as nusprendė nebegalįs ilgiau gniaužti savyje tikrosios prigimties. Drąsiame, atvirame autobiografiniame filme Gwen pasakoja savo istoriją. Tačiau tai nėra tiesiog filmas apie lyties pasikeitimą ir paslaptingą žmogaus seksualumo prigimtį. Nelengvais pokalbiais su artimaisiais, asmeninio archyvo ir šmaikščių animacijos intarpais režisierė pateikia atvirą, nuoširdžią ir neįtikėtiną praradimo ir besąlygiškos meilės istoriją.

Vilnius: Skalvija 10.27*21.00; ŠMC 10.31*15.30
Kaunas: M. Žilinsko galerija 11.06*19.50

Populiarus itališkas suoliukas
(Italian Popular Bench)

Sukurti dešimties minučių filmui režisieriui Werther Germondari prireikė daugiau nei šešerių metų. Nuo 2000 metų režisierius fiksavo vieną Finanze aikštės suoliuką Romos mieste. Nuo projekto pradžios suoliukas suteikė prieglobstį šimtams žmonių ir buvo įvairiausių tautybių žmonių susitikimų liudininkas.

Vilnius: Menų spaustuvė (K) 10.27*19.00

Du ar trys dalykai, kuriuos žinau apie jį
(2 Or 3 Things I Know About Him)

Šeimos drama ir netolimos praeities faktai susipina, kai režisierius Malte Ludin nusprendžia sukurti filmą apie savo tėvą – aukštą nacistinės Vokietijos pareigūną, 1947 m. nuteistą myriop už nusikaltimus prieš žmoniją. Režisierius nebijo kelti nepatogių klausimų savo artimiesiems, kurių daugelis stengiasi pamiršti tamsiąją giminės istoriją arba rasti pateisinimą žiauriems netolimos praeities įvykiams. Neįtikėtinai intymus ir drąsus filmas apie kartą, bandančią susitaikyti su šeimos istorija ir kaltės jausmu.

Vilnius: Menų spaustuvė (J) 10.27* 19.00; ŠMC 10.29*19.50

Kaunas: M. Žilinsko dailės galerija 11.05*19.20

Klaipėda: LCC 11.08*18.00


Laikyk mane tvirtai, paleisk mane
(Hold Me Tight, Let Me Go)

Mulberry Bush mokykloje mokosi vaikai, tapę nebesuvaldomi paprastoje mokykloje ir namie. Dėl patirtų emocinių sukrėtimų ir traumų vaikai gali pratrūkti bet kurią minutę, tad kiekvienam Mulberry Bush moksleiviui skiriamas suaugęs prižiūrėtojas. Tačiau mokykla išsiskiria tuo, kad čia vaikai nebaudžiami, net ir tais atvejais, kai mokytojams tenka patirti įžeidinėjimus, smurtą, patyčias ar būti paprasčiausiai apspjaudytiems. Kim Longonotto atskleidžia mokytojų pastangas perauklėti sunkaus elgesio vaikus ir verčia stebėtis jų ištvermės ir tolerancijos ribomis.

Vilnius: Menų spaustuvė (K) 10.25*15.00; ŠMC 10.30*15.30

Minutė iki devynių
(One Minute To Nine )

Šešiolikmetė Wendy Maldonado, tekėdama už savo vyro mažame Grant Paso miestelyje Oregono valstijoje, tikėjosi, kad priešvestuvinė laimė tęsis amžinai. Deja, netrukus šeimos gyvenimas pavirto nesibaigiančiu žeminimu, smurtu ir baime už savo ir vaikų gyvybes. Po aštuoniolikos metų priekabiavimo ir smurto Wendy randa vienintelį būdą atgauti ramybę – žmogžudystę. Sukrečiantis filmas, kuriame persipina realybės ir praeities vaizdai iš asmeninio šeimos archyvo, paliekantis sumaištį dėl to, kas yra auka, o kas – budelis.

Vilnius: Menų spaustuvė (J) 10.26*17.20; ŠMC 10.29*18.10

Operacija: Grįžimas namo
(Operation Homecomming)

Šių metų Oskaro apdovanojimui nominuotame filme į karą Irake žvelgiama atsisakant politinių vertinimų ar spekuliacijų. Amerikos karių žodžiai, skambantys laiškuose, memuaruose, eilėraščiuose ar esė, priverčia į karą pažvelgti iš žmogiškos pusės. Kartu filmas pateikia gilius karių išgyvenimus, analizuodamas juos per universalias karo temas ir Irako karo kontekstą. Filme skambančiose istorijose, kurias kartkartėmis iliustruoja įtaigios animacijos intarpai, visas emocijų spektras: nuo liūdesio ir komiškų išgyvenimų iki pakylėjančių potyrių ar beprasmio smurto. Tačiau visi pasakojimai išsiskiria nuoširdumu ir jausmų intensyvumu.

Vilnius: Menų spaustuvė (J) 10.25*18.20; ŠMC 10.28*20.00

Klaipėda: P. Domšaičio galerija 11.07*16.50


Perdirbant „The Newsreel“ su Paul McIsaac
(Recycling The Newsreel With Paul McIsaac)

„The Newsreel“ – kontraversiškas nepriklausomų kino kūrėjų judėjimas, inspiruotas Jono Meko idėjų ir siekiantis radikalių socialinių pokyčių. Unikalia filmuota medžiaga iš radikalaus „The Newsreel“ judėjimo bei pokalbiais su vienu iš jo dalyvių – Paul McIsaac – atskleidžiamas radikalių Šiaurės Amerikos septintojo dešimtmečio judėjimų (Black Panther Party, Yippies ir t. t.) požiūris į audringąjį septintąjį dešimtmetį ir jo socialines realijas: karą Vietname, kovą prieš juodaodžių diskriminaciją. Tačiau šis filmas toli gražu nėra vien retrospektyva, tai klausimas šiuolaikinio kino kūrėjams apie tai, kiek menas gali ir turi būti įrankiu, siekiant radikalių socialinių pokyčių ir kur yra ribos.

Vilnius: Menų spaustuvė (K) 10.27*20.00

Širdys
(Hearts)

Tokie paprasti dalykai kaip pusryčiavimas, futbolo varžybos, pasivaikščiojimas ar pokalbiai telefonu tampa ypatingi, jei žvelgi į juos žmogaus, sergančio Dauno sindromu, akimis. Kare Morten pasiperša savo draugei Maybritt, tačiau pora susipyksta, nes Kare nuolat pamiršta užsimauti sužadėtuvių žiedą…

Paprastas, šiltas ir akis atveriantis Oyvind Sandberg filmas Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje nominuotas Sidabriniam vilkui.
Vilnius: Menų spaustuvė (K) 10.25*20.50; Skalvija 10.30*18.50

Kaunas: M. Žilinsko galerija 11.09*20.00

Klaipėda: LCC – 11.07*20.40

Tu norėjai sukurti filmą?
(You Wanted To Make A Film?)

Gali, jauna filmų kūrėja, nusprendžia sukurti filmą apie neįprastą šokėjų porą: poliomielito sukeltą negalią turinčią Zehavą ir tautinių šokių šokėją Oreną. Gali sužavi ypatingas šokėjų ryšys ir užsispyrimas – pora sugeba grakščiai įveikti visas fizines kliūtis. Susidraugavusi su šokėjais, Gali tikisi tapti tokia pat artima ir jiems. Riba tarp viską stebinčio filmo kūrėjo ir filmuojamo subjekto susilieja, ir filmavimas tampa verta dėmesio istorija. Kai Zehava ir Orenas artėja prie savo pasirodymo premjeros, Gali nustumiama į šalį…

Vilnius: Skalvija 10.29*17.00

Už sienos
(Po tamtej stronie / Beyond the Wall)

Lenkijoje gyvenanti ir kurianti režisierė Vita Želakevičiūtė atsigręžia į Rusijos psichiatrinių ligoninių pacientus. Tai, regis, paprasta istorija, papasakota be žodžių. Tačiau pritrenkiantis operatoriaus Józefo Szymuros darbas bei garso montažas daro šį filmą išskirtinį. Filme rodomas kasdienis griežto režimo psichiatrinės ligoninės pacientų gyvenimas, prasidedantis priverstine vaistų doze ryte ir pasibaigiantis cigaretės dūmu vakare. Filmas įtraukia į nykią ligoninės atmosferą ir leidžia pajausti, ką reiškią būti nuolat stebimam beprasmiškoje ir atstumiančioje aplinkoje.

Vilnius: Menų spaustuvė (K) 10.27*16.30

Kaunas: M. Žilinsko galerija 11.05*16.10

Fotografijos studijos. Pokalbiai.

spalio 17, 2008

Siūlome paskaityti Aušros Šimašiutės pokalbį su VDA fotografijos ir medijos meno katedros studentais.

Straipsnis buvo spausdintas žurnale FOTO (žurnalas prenumeruojamas mokykloje, rasite bibliotekoje).

“…neseniai mieste sutikau pažįstamą merginą, kuri pernai baigė mokyklą ir dabar ieško savo gyvenimo kelio. Kalbėjom apie jos planus ir svajones, ji man papasakojo, kad sugalvojo tapti fotografe, net nusipirko profesionalią fotokamerą ir dabar bandys tapti „menininke”. Pasijuokėme, kad tas brangus fotoaparatas pats savaime gerų fotografijų nesukuria. Viduje kikenau, mano pažįstamosios planai atrodė naivūs ir nerimti. Maniau, renkantis šią profesiją, reikia domėtis fotografija vos ne nuo vaikystės, lankyti fotobūrelius jau mokykloje, po to ilgai ruoštis stojamiesiems, stoti, neįstoti, nepasiduoti, kol galų gale pasieksi savo tikslą – išsvajotas studijas Dailės akademijoje.

Preitame numeryje rašėme apie fotostudijas Westminsteryje, o dabar laikas apsidairyti savame kieme. Šį kartą vaizdelis iš Vilniaus dailės akademijos, fotografijos ir medijų katedros. Jį nupiešti man padėjo ten studijuojantys trečiojo kurso studentai – Eglė Eigirdaitė ir Domas Rūkas, bei pirmojo kurso magistrantė Lina. Jų pasakojimai apie savąjį kelią privertė mane susigėsti dėl savo išankstinių nuostatų ir ironijos – pasirodo, būna visaip: pasirinkti fotografo kelią galima kone paskutinę minutę, visai anksčiau nefotografavus, arba mėginti daugybę kartų, patirti pergalių ir nusivylimų ir galiausiai pasiekti savo tikslą”. Daugiau – ČIA>

GARSO zona

spalio 16, 2008

Eksperimentinės muzikos ir audiovizualinio meno projektas „Garso zona

Spalio 17-18 dienomis, 19 val., Vilniuje, Lietuvos energetikos muziejuje (Rinktinės g. 2), bei kultūros platformoje Kultflux įvyks eksperimentinės muzikos ir audiovizualinio meno projektas „Garso zona“. Tai tęstinis projektas, pristatantis eksperimentinės muzikos, garso meno ir su jais sietinų vizualinių meninių praktikų tendencijas. Projekte dalyvauja Lietuvos ir užsienio menininkai, aktyviai veikiantys šioje savitoje tarp garso meno, šiuolaikinės muzikos, medijų kultūros ir tarpdisciplininių menų reiškinių tarpstančioje scenoje.

„Garso zona“ atvira subtiliems klausymosi malonumams, kuriuos styguoja garso erdviškumas, daugiasluoksniškumas, jo fizinis poveikis, aplinkos įrašai, prijaukinti triukšmai, koliažai, netiesiniai ritmai, mikroskopinės slinktys, meditatyvūs pasažai, garso karpiniai, improvizacijos garsovaizdžiais.

Spalio 17 d., penktadienį, „Garso zonos“ programoje – garso anatomiją, tylos ir garso santykį, netiesines garso struktūras tyrinėjantis architektas ir garso menininkas Darius Čiuta, eksperimentinės improvizacijos meistras Raimundas Eimontas, audiopoetinio spengsmo grupė „Betoniniai triušiai“, aplinkos įrašų koliažą pristatantis PB8 (Andrius Rugevičius), tarp įvairių eksperimentinės muzikos stilistikų migruojantis svečias iš Lenkijos Lukasz Szalankiewicz, žinomas slapyvardžiais Zenial bei Palsecam. Garsinį renginio audinį papildys videomenininko Donato Juodišiaus, VJ Juodo, improvizacijos eksperimentinės stilistikos vaizdais.

Spalio 18 d., šeštadienį, „Garso zonoje“ – r_s (Aismunto Želnio) garsinės kompozicijos, atveriančios subtilią garso atmosferą, garso menininko ir kompozitoriaus Antano Jasenkos, žinomo kaip elektroakustinių karpinių bei skaitmeninių koliažų maestro, pasirodymas, architekto Tomo Grunskio ir Deniso Šafoval, besislepiančių po pseudonimais ad_OS ir atrac, kolaboracinis projektas su VJ Vodka Jugend, Ginto K kelionės atpažįstamais miesto garsų įrašais ir išsklaidytų skaitmeninių garsų srautais, tarptautinėje scenoje pripažinto austrų garso menininko Franz Pomassl kolaboracija su Anna Ceeh.

„Garso zonos“ uždarymo vakaro metu, „Kultflux“ platformoje išgirsime ritmiškus išgrynintų dažnių garso pasažus, atliekamus Lumotree (Egidijus Surma), lengvos eksperimentinės elektronikos miksą, kuriuo vaišins Anna Ceeh bei „Garso zonos“ miksą, sudarytą iš įvairių eksperimentinės muzikos kompozicijų.

„Garso zonai“ svarbi vyksmo vieta – Lietuvos energetikos muziejus, įsikūręs pirmosios Vilniaus elektrinės pastate. Taigi čia susilieja technologijų istorijos gijos ir šiuolaikinės medijų kultūros veikiamos šiuolaikinės meninės praktikos. „Garso zona“ bendradarbiauja ir su viena sėkmingiausių šių metų kultūrinių iniciatyvų Vilniuje – kultūros platforma „Kultflux“.

Projekto organizatorius

Projekto rėmėjai: Kultūros rėmimo fondas, Austrijos ambasada, Lenkų institutas. Projekto partneriai: Lietuvos energetikos muziejus, kultūros platforma „Kultflux“.

Daugiau informacijos apie „Garso zoną“ galima rasti Nacionalinės dailės galerijos informacijos centro internetiniame puslapyje www.ic.ndg.lt

Poetiškai apie nuotraukų ryškinimą

spalio 13, 2008

Etienne Jules Marey

“Šiaurės Atėnai” spausdina:

IEVA GUDMONAITĖ    Nuotraukų ryškinimo paslaugos

Nedideliame, ryškalais kvepiančiame kambaryje aukštas, blausus žmogus ilgais simetriškais pirštais skaido viršutinį nuotraukos sluoksnį. Jis pila skysčio, kol regimoji plokštuma suyra, suminkštėja ir tampa panaši į rusvą vatą. Tai vyksta be galo lėtai, valandų valandas žmogus kybo ryškinimo garų pilnoje erdvėje ir stebi kaitą nuotraukos paviršiuje. Iš pradžių ji buvo lygut lygutėlė ir savo šviesai jautriomis dalelėmis atspindėjo kerintį vaizdinį. Būtent vaizdinys ir buvo pagrindinė medžiaga irimui ir nyksmui, didžiajam kosminiam ryškalui. Taigi po kiek laiko spalvų skaidrumėlėse ima skirtis neaiškios putos, jos sukuria sniego salas, kurios beveik visada papildo kompoziciją – būtinai viską pakeičia taip, kad pradėtų derėti. Kartais, jei nuotraukoje yra žmogus, jos pradeda plisti kur nors būtent ant jo. Įsivaizduojat žmogaus galvos vietoje raibuliuojant gražias tviskančias puteles? Arba nežymų sidabrišką įtrūkį jo kakle? Arba juodą dugną vietoj akies (pusė akies lieka)? Kartais nykiai išdegina ištisus pastatus, jie liepsnoja tuščiam spalvų apvalkale kaip nesimetriškos apleistumo šventovės, atverdamos giluminę, svaigią tuštumą. Į ją galėtų įkristi tamsios smėlio spalvos gyvūnai, tūkstančiai ganyklose tratančių pamėklių, ištrypusių jonažoles. Nes jų ten be galo daug, liulančių ir banguojančių po šnypščiančia dangaus folija. Vis tiek sunkūs, neyrantys ryškalai galiausiai išgrauš ir juos, ir jie sklaidysis blizgiam ūke kaip pilkos ir šiltos pelių išnarėlės. Kaip medvilnės srutos, sunkių, sulytų pūkinių striukių erkutės. Jos tai blykš, tai vėl taps ryškios, kol susitelks į birias ir drėgnas salas.

Visas tekstas – ČIA>

Ką matysime antradienį ir trečiadienį

spalio 13, 2008

Prieš einant i ŠMC parodą, verta susipažinti su parodos recenzija. Ją galima rasti ČIA>

Apie Artūro Railos projektą „Žemės galia“ – ČIA>

ČIA> – ŠMC informacija apie parodą. Mokykloje galite pavartyti parodos katalogą ir Mirjam Wirz kuruotos parodos „Gatvės fotografija“ laikraščio Flash Institut numerį.

Primenu, kad antradienį susitinkam ŠMC nuo 15.30 , o trečiadienį – nuo 16.00 val. Parodoje mus lydės gidė.

Ką matysime?

„Lietuvos dailė“ – tai kas dvejus metus organizuojama Lietuvos šiuolaikinio meno apžvalginė paroda. Šių metų parodoje, skirtoje vien fotografijai, dalyvauja net virš 100 autorių. Ją sudaro 8 dalys (6 kuratoriniai ir 2 solo projektai), kuriose apžvelgiami skirtingi laikotarpiai, kartos, žanrai ir įvairiapusiški šiuolaikinio meno santykiai su fotografijos medija.
Legendinio žurnalo „Nemunas“ fotoredaktoriaus Romualdo Rakausko sudaryta paroda „Auksinis „Nemuno“ dešimtmetis 1967 -1977“ pristato Lietuvos meninės fotografijos pradžią – ryškiausius autorius, labiausiai atmintyje įstrigusius pavienius darbus iš šio leidinio fotopuslapių, ir, žinoma, žurnalo emblema tapusius fotografinius aktus.
Meno istorikė Margarita Matulytė siūlo išmėginti kai kurių fotografijos istorijos schemų stabilumą ir parodai „Testas: 11 vs 1“ atrinko vienuolikos menininkų darbus, sukurtus nuo XX-o amžiaus vidurio iki šių dienų – net labai gerai žinomi autoriai prisistato su niekada neeksponuotais darbais ir atskleidžia netikėtas savo kūrybos puses.
Šių dienų istorijos pasakojamos Lietuvos spaudos fotografijos klubo vadovo Jono Staselio sudarytoje parodoje „Aistra miestui“ – čia pristatomi geriausi spaudos fotografų dokumentiniai kadrai, nebūtinai patekę į žiniasklaidos puslapius.
Su reklamine fotografija, užtvindžiusia miestus, diskutuoja parodos „Vilniaus metro“ autoriai – kuratorius Valdas Ozarinskas joje dalyvauti pakvietė fotografijos mėgėjus, kuriems pasiūlė sukurti reklamą sau patiems.
Jaunieji menininkai kviečia apmąstyti šiuolaikinę reginių kultūrą ir vaizdų infliaciją. Kuratorių Julijos Fominos ir Valentino Klimašausko sudaryta parodos dalis „Kai vaizdas tampa pokalbiu“ – tai erdvė ne tik jaunųjų autorių sukurtiems ar surastiems vaizdiniams, bet ir pokalbiams, filmų peržiūroms ir kitiems įvykiams.
Mirjam Wirz kuruotą parodos dalį „Gatvės fotografija“ sudaro trys dalys: 3-iasis laikraščio Flash Institut numeris, inspiruotas detektyvinių žanrų, gatvės fotografijos ir film noir tradicijų, vis kitoje miesto vietoje vykstantis Flash baras, kuris kviečia išnaudoti žinomas erdves neįprastu būdu, ir gatvės performansai.
Greta grupinių parodų, parodoje rodomi ir du personaliniai projektai. Dainiaus Liškevičiaus foto-instaliacija „Rentgenas“ susideda iš daugybės vaizdų, kurie keletą metų buvo fotografuojami jo bute visiškoje tamsoje, naudojant fotoaparato blykstę – privačios erdvės fotografijų rinkinys, tapęs nesąmoningu dienoraščiu.
Artūro Railos projekte „Žemės galia. Mitologinis Vilnius“ fotografija yra tik viena iš sudedamųjų dalių: milžiniški fotopaveikslai, atsiradę bendradarbiaujant su Lietuvos baltų-pagonių bendruomene, specialiai sudarytas Vilniaus miesto geonergetinių žemės galios srautų žemėlapis, koncertas, paskaitos.

Savaitė spalio 13-16d.

spalio 10, 2008

Pirmadienį susitinkame mokykloje. Šiek tiek keičiasi pamokų laikas – pirma grupė laukiama 15.45 val., antra grupė – 18.00val. Lygiai taip pat keičiasi visų dienų pamokų pradžia.

Antradienį  15.30 ir trečiadienį 16.00 renkamės į ŠMC, kur gidė pasakos apie fotografijos parodas.  Antradienį ŠMC laukiamos pirmadienį pamokas turinčios grupės, o trečiadienį – trečiadieninės grupės. Jei kas negali ateiti tokiu laiku, gali rinktis kitą dieną.

Ketvirtadienį – pamokos mokykloje, nauju laiku.