Archive for 20 lapkričio, 2008

Pirmą ir antrą kartą

20 lapkričio, 2008

PLAKATAS_72x102_FINI.indd

Pirmą ir antrą kartą

STROOM Premium menininkai ir
retroaktyvi anksčiau negrąžintų darbų paroda

XI. 22 – XII. 31

Atidarymas: lapkričio 22 d., šeštadienį, 18 val.

Organizatoriai: STROOM Den Haag ir Šiuolaikinio meno centras
Kuratoriai: Virginija Januškevičiūtė ir Valentinas Klimašauskas

Atidžiai įsižiūrėję į šiemetinės STROOM premijos menininkų kūrinius įsitikinsite, kad kiekvienam jų itin svarbus dialogas su šiuolaikinio ir modernaus meno istorija. Specialiai parodai sukurtą Channos Boon filmą galima suvokti kaip aliuziją į tapybos mirties mitą. Kinetinė Bram Vreven instaliacija, nors ir begarsė, o gal kaip tik todėl, daugiausia sąsajų turi su šeštojo-septintojo dešimtmečių eksperimentais muzikoje, o Ton Schuttelaar į Vilnių atsiųsti kūriniai kuo gryniausiais pavidalais replikuoja ready-made gestus. Dar net neinstaliavus parodos, šios sąsajos jau buvo tokios tvirtos, kad būtinai norėjosi tarp kūrinių ir modernizmo (kurį atstovauja ir septintojo dešimtmečio ŠMC pastatas) įterpti kažką, kas suteiktų jiems daugiau erdvės. Juolab, kad pačiame pastate knibždėte knibžda prieštaringų vidinio dialogo nuotrupų, kurias buvo nutarta sujungti į vieną pasakojimą.

Šiuolaikinio meno centro veiklos kontekste šią parodą galima pavadinti pseudo-muziejine. Dauguma jos pavadinime minimų “negrąžintų“ darbų – tai nuolat ŠMC esantys kūriniai, praradę kūrinio statusą ar nuolat klaidingai priskiriami kitiems autoriams.  Tarp jų – kadaise specialiai įrengtas ir iki šiol išlikęs įdubimas grindinyje priešais ŠMC įėjimą, užrašas ŠMC fasade, išjungta šviesos instaliacija, uždažyti kūriniai parodų salių sienose. Kiti yra ar buvo tapę ikoniniais, neatskiriamais nuo pastato, ar atvirkščiai, sukurti bendradarbiaujant su Vilniaus Šiuolaikinio meno centru, tačiau dėl įvairių priežasčių niekuomet čia neeksponuoti. Seniausiųjų darbų parodoje autoriui šiemet sukaktų 100 metų, o jo kūriniai pastate saugomi seniau, nei veikia pati institucija. Darbus, kurių neįmanoma eksponuoti parodos salėje, padės surasti parodos bukletas.

Tam tikra prasme tai dvi parodos vienoje; turbūt nenuostabu, kad joje atsirado kūrinių, kurių tarsi neturėtų būti nė vienoje. Dvigalvį romėnų dievą Janą, globojusį vartus, tarpdurius ir įvairius laiko aspektus, galima laikyti vienu iš šios parodos įkvėpimo šaltinių, kaip ir lakų rašytojo Italo Calvino posakį, kad neįmanoma tos pačios knygos perskaityti du (ar tris) kartus vienodai. Paroda daug dėmesio skiria revizionistinėms meno praktikoms ir kultūrinės amnezijos temai.

Kūriniai parodoje ir publikacijoje:

Jono Basanavičiaus portretas, 1977 ir XVII amžiaus šienpjovių talka, 1981 – Blažiejus Krivickas
Aš esu menininkas / aš save myliu, 1996 – Konstantinas Bogdanas
Specialus projektas Šiuolaikinio meno centrui, 2000 – Ulrich Ruckriem
Nuo žalios iki kažko kito, 2001, ir Kiekvienas yra menininkas, 2001 – Pierre Bismuth
Šventė – nelaimė, 2001 – Deimantas Narkevičius
Balutė, 2001 – Keith Wilson
Kas įvyksta Halifaxe, lieka Halifaxe (36 skaidrės), 2004-2006 – Mario Garcia Torres
Voratinklis, 2006 – Benoît Maire
Beckett-Beaumont, 2007 – James Beckett
Gerard Byrne „1984 and beyond“ Vilniaus Dailės parodų rūmuose, 2008 – Gintaras Didžiapetris
Tai ne tai, 2004, 2008 – Ben Kinmont
Nuolat veikianti paroda, 2008 – Elena Narbutaitė
Specialus projektas spaudai, 2008 – Goda Budvytytė ir Akvilė Anglickaitė (iliustracijoje)
Rays, 2008 – Bram Vreven
Į egzistenciją, 2008, Originaliai sudėti, 2008, ir Kartais, 2008 – Ton Schuttelaar
Saša, 2008 – Channa Boon
ir kiti.