Labai džiugu, kad buvę mūsų studijos nariai apsilanko mūsų studijoje ir gyvai, ir virtualiai. Šį kartą Monika dalijasi savo, kaip gamtininkės, biologės, pastebėjimais. Priminsiu, kad Monika Vasytė tebestudijuoja VU, dabar jau magistratūroje. Vabzdžių – žirgelių stebėjimus keičia mikrobiologijos tyrimai. Nuotraukose ir matote – ne tik peizažus, bet ir laboratorijos objektus.
Na, o kitus mūsų studijos narių darbus, primenu, galima pamatyti gyvoje ir aktyvioje mūsų Vienofoto facebook grupėje.
Nuo 2014 m. rugsėjo 6 iki 2015 m. sausio mėn. Londono Victoria and Albert muziejuje – žymaus mados ir stiliaus fotografo Horst’o paroda. Daugiau – ČIA>
Iki rugsėjo 27 d. – J. Remeikytė. Interjerai anapus vaizdo. “Prospekto galerija“ (Gedimino pr. 43)
Autorei fotografijos teritorija yra kaip kalba, kaip modelis tam tikram pasaulio suvokimui. Savo kūryboje fotografiją naudoja, tik kaip vieną iš medijų. Kūriniuose kartais tai tampa arba dar ne, arba jau nebe fotografija, bet vis dar nurodančia į sąsają su fotografine patirtimi, atmintimi, kilme. Naudodama įvairias medijas menininkė dažniausiai kuria vietos specifikos kūrinius. Erdvė, laikas, atmintis ir vaizdas sąveikauja, ir tampa jos kūrybos centrinėmis temomis. Daugiau – ČIA>
Rugsėjo 10 d., 18 val. – Gintaras Zinkevičius pristatys albumą “Kareivio dienoraštis“ knygyne “Mint Vinetu“ . Agnė Narušytė, Jurij Dobriakov, Ričardas Šileika taip pat aktyviai dalyvaus pristatyme.
Šis mūsų Gintaras Zinkevičius nėra Gintaras Zinkevičius, kuris yra Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vedėjas. Juolab nėra kalbininkas Zigmas Zinkevičius.
Mūsų Gintaras ieškotinas ir būtinai randamas Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, facebooke, grupėje „Post Ars“, Algirdo gatvėje, Vilniaus dailės akademijos Titaniko IV aukšte, „Šiaurės Atėnų“ nuogirdose, modernaus meno centre. Visiškai laisvas kino ir videomenininkas, performansų ir instaliacijų autorius, blaivaus, todėl ir ironiško požiūrio į supantį pasaulį žmogus.
Atsakydamas į Malvinos Jelinskaitės klausimus (2011m. rugpjūčio 1 d.) Gintaras apibūdina tada dar tik išleisimą albumą:
„Istorinė knyga. Daugybė žmonių Armijoj nebuvo ir, ačiū Dievui, nebebus, o žmonės kažkokiose neįmanomose aplinkybėse visada atsidurs, buvo ir bus. Tai ne noras šokiruoti ar parodyti, kaip ten iš tikrųjų būdavo. Nieko specialiai neparodijavau, nieko nešiurpinau, nieko tyčia nejuokinau, nieko nejuodinau. Tiesiog pasirinkau bendražmogišką vardiklį, ir atsakiau į man rūpimus klausimus: kaip jaučiasi žmogus tokioj vietoj, tokiom aplinkybėm.“
http://www.kitafotografija.lt/gintaro-zinkeviciaus-„kareivio-dienorastis“-ir-pastabos-siandienos-parastese-246.
Daugiau apie pristatymą – ČIA>
Iki rugsėjo 28 d. kino teatre “Skalvija“ – G. Trimako fotografijų paroda.
Iki spalio 12 d. – Fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO kviečia į parodos „Generation ’74“ („74-ųjų karta“) atidarymą.
19 val. galerijos auditorijoje vyks fotografijos naktis, kurios metu bus rodomi „Festivals Of Light“ organizacijos festivalių prisistatymai, „Generation’ 74“ parodos autorių kūryba bei leidinio „Generation ’74 “ eskizai.
Nors 2014 metų festivalio devizas „KAUNAS PHOTO – lankytinas festivalis“, renginius ir parodas lydės ir sukakties motyvas. Šiemet sukanka lygiai dešimt metų nuo pirmojo festivalio „Kauno fotografijos dienos“ atidarymo. Viena iš didžiausių festivalio parodų – „Generation ’74“ („74-ųjų karta“) – pagerbs vienuolika šiemet keturiasdešimtmečiais tampančių Europos fotografų. Daugiau informcijos – ČIA>
Iki rugsėjo 20 d. Galerijoje “Prospektas“ – S. Paukštys. Paroda – instaliacija “Darbo kabinetas“. Darbo erdvės imitacija, sukoncentruojant kurybinių minčių variacijas ir netikėtas fantazijas, atsirandančias susikaupimo ir įtempto darbo procese. Savotiškų nukrypimų nuo “normos“ filtras, kuris, lyg aukso ieskotojo sietas – išgrynina originaliius, spontaniškus ir nuoširdžius – neplanuotus ir nesuvaidintus grynuolius – vaizdinius ir emocinius. Daugiau – ČIA>
Iki rugsėjo 20 d. Kauno fotografijos galerijoje – tarptautinė paroda “Švenčiant Europą” (“Celebrating Europe”). Paroda „Švenčiant Europą“ gali atrodyti kaip dar vienas formalumas, biurokratinė duoklė vienybės iliuzijai. Bet pažiūrėję atidžiau, pamatysime, kad taip nėra. Iš 11 senųjų ir naujųjų Europos Sąjungos šalių atsiųstos fotografijos formuoja daugialypį šio politinio darinio vaizdinį. Jį persmelkia fotografijai „įgimtas“ su objektyvia tikrove susiliejusio subjektyvaus žvilgsnio paradoksas, leidžiantis po fakto kiautu paslėpti vaizduotę. Tai ji, jei tikėsime Immanueliu Kantu, skirtingų detalių gausybę verčia vieniu, prabėgantį laiką fiksuoja erdvinėse struktūrose, kaitą sustabdo tapatybėse – taigi sukuria bendrybes, vietas pastovius ženklus, iš kurių galime atpažinti „Europą“. Daugiau – ČIA>
Iki rugsėjo 29 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11 Vilnius). Frederiko Grimaud (Prancūzija) fotografijų paroda „Athinganos. Ūsuoti vyrai“. Priklausomai nuo to, koks siužetas, menininkas kuria skaitmenines arba popierines fotografijas, siekdamas minties ir estetikos vienovės. Jis bando užfiksuoti žmogų, taip pat jo baimes, rūpesčius ir laimę. Įamžindamas tai, ką įžvelgia, autorius savotiškai inventorizuoja savo pasaulį ir jį sudarančias klišes. Daugiau – ČIA>
Rugsėjo 15–19 d. – Nidoje – 37-asis tarptautinis fotomenininkų seminaras
„Fotografų susitikimai“, Nidos kultūros ir turizmo centras „Agila“ (Taikos g. 4) Programa – ČIA>
Iki rugsėjo 24 d. Klaipėda, Galinio Pylimo g. 28, Galerija “si:said“ – suomių fotografės Hanelės Majaniemi (Hannele Majaniemi) paroda „Sėdėtojai“. Fotografijų ciklą „Sėdėtojai“ sudaro juodai baltos fotografijos, fiksuojančios žmones sėdinčius įvairiose vietose. Vietose geografiškai išsidėsčiusiose ‒ Lietuvoje, Suomijoje, Kenijoje, Prancūzijoje. „Pagauti“ asmenys dažnai būna panirę į save, į savo vidinį pasaulį, apmąstymus, tuo pačiu net atitrūkę nuo juos supančios aplinkos. Kiekvienoje fotografijoje mezgamas pasakojimas, provokuoja žiūrovą klausti, diskutuoti. Kodėl senyva moteris stebi televizijos serialą elektrotechnikos prekių parduotuvėje? Kas paskatino moterį prisėsti parke siaučiant pūgai? Ar žaidimų aikštelėje besisupantis vaikas nėra paliktas? Tuo pačiu ir žiūrovas šiuose pasvarstymuose, nugrimzda savin, užmiršdamas laiką bei erdvę, kurie nebėra svarbūs, tačiau gali tapti lemiančiais subjektui. Daugiau – ČIA>
SOSTINĖS DIENOS 2014
rugsėjo 5-7 d. – Analoginės fotografijos studija, laboratorija
ir paroda, kurioje kabančius darbus galima įsigyti mugės metu. ODMINIŲ SKVERELYJE (Gedimino prospekto pusėje). Šiemet švenčiame 175 fotografijos paskelbimo metines. Nuo to laiko kai buvo pristatyta pirmas fotografinis procesas – dagerotipija, fotografija pasikeitė nenusakomai. Šiuo metu ištobulėjusi skaitmeninė fotografija naudojama kiekvieną dieną daugumos žmonių gyvenime. Analoginė (ne skaitmeninė) fotografija šiuo metu rado savo nišą, ją kūrybiniams darbams naudoja fotografai ieškantys specifinių raiškos priemonių. Sostinės dienų metu galėsite susipažinti su analogine fotografija iš arčiau. Ją pristatys Lietuvos analoginės asociacijos nariai bei Atvirųjų fotografijos dirbtuvių komanda. Daugiau – ČIA>
Iki rugsėjo 10 d., Vilniuje, LTMKS projektų erdvėje „Malonioji 6“ – Roko Dovydėno fotografijų paroda „Vilnius ir jo apylinkės periferiniu žvilgsniu“. Dėl lankymo tartis tel. +37063190615. Roko Dovydėno fotografijų paroda „Vilnius ir jo apylinkės periferiniu žvilgsniu“. „Periferinis matymas – žiūrėjimas akies krašteliu – yra įprastas reiškinys, tačiau tai kartu gali būti ir paslėptas dėmesys. Daug laiko praleidžiame stengdamiesi suprasti, kad mūsų „proto akis“ žiūri skirtinga kryptimi, nei akių obuoliai. Akių regėjimo kryptis dažniausiai sutampa su dėmesio kryptimi, tačiau kartais šios kryptys gali nesutapti – tai gana svarbi socialinė reakcija būdinga daugeliui. Štai keletas pavyzdžių: – žmonės keliaujantys traukiniu ir sėdintys arti vienas priešais kitą, galintys stebėti vienas kitą įdėmiu žvilgsniu, to nedaro, jų žvilgsniai šokinėja po regimąjį lauką. Daugiau – ČIA>
Iki spalio 29 d. – Algimanto Kezio paroda “Miestovaizdžiai“. Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje.
Kauno fotografijos galerija kviečia fotografus dalyvauti tarptautinėse portfolio peržiūrose, kurios vyks rugsėjo 5-6 dienomis Kaune, BLC Lyderių centre (K. Donelaičio g. 62/V. Putvinskio g. 53, LT-44248 Kaunas).
Dalyvavimas nemokamas.
Peržiūrų metu fotografijos kuratoriai, galerijų meno vadovai, kritikai bei leidėjai diskutuos su menininkais apie jų rodomus projektus, suteiks vertingų patarimų, o taipogi tai puiki galimybė sulaukti pasiūlymų eksponuoti savo darbus užsienio galerijose, pristatyti kūrybą tarptautiniuose festivaliuose ar būti pakviestiems į meno rezidencijas.
Daugiau informacijos – ČIA>
Birželio mėnuo buvo kupinas edukacinių projekto „Kultūros paveldo aktualinimo, tyrimo ir saugojimo pamokos senosiose Vilniaus kapinėse“ renginių. Projekto tikslas – istoriniu, meniniu, paveldosauginiu aspektais analizuojant, tvarkant ir meninėmis priemonėmis įamžinant Vilniaus Bernardinų kapinių paminklus prisidėti prie pažinimo sklaidos ir pagarbos kultūros paveldo objektams diegimo jauniems žmonėms, paveldo išsaugojimo galimybių parodymo.
Šiame projekte dalyvavo ir mūsų fotostudijos nariai. Planuojama geriausius darbus eksponuoti rudenį vyksiančioje parodoje.
Daugiau apie tai – ČIA>
Puiki proga ne tik nukreipti objektyvą į save, bet ir pasidalinti autoportretais rimtoje internetinėje svetainėje.
Dėkojame Ievai Lemežonaitei, kuri dalijasi šia nuoroda: http://yourshot.nationalgeographic.com/assignments/self-portrait/
Sudalyvaujam! Iki gegužės 9 dienos.
Štai trumpa bet naudinga videopamokėlė tiems, kam prireikia kokybiškai pasitvarkyti mažos rezoliucijos failą:
http://petapixel.com/2014/05/03/quick-tip-great-way-resize-low-res-images-photoshop/
Daugiau pamokų apie Photoshop programos naudojimą postprodukcijoje – ČIA>
Reflektuodamas (ne rekonstruodamas) gilų kultūrinį palikimą, surandu ir pasisavinu tai, kas kūrybiniame kelyje kyla klausimo pavidalu. Parodoje pristatysiu jau surastus ir naujus, dar neviešintus atsakymus.
Daugiau paie parpdą – ČIA>
Tėvas stebisi ir stebi, kaip jo sūnus nuolatos neatitraukiamai žaidžia elektroninius žaidimus… Progreso grimasos… Fonas vis kinta, o berniuko rankose – nuolat tas pats žaisliukas…
Daugiau vaizdų – Alex Harris svetainėje – ČIA>
Bandymai užfiksuoti beprotybę fotografijose prasidėjo nepraėjus nė dešimtmečiui nuo kalotipijos proceso išradimo. Britų psichiatras ir fotografas Hugh Welchas Diamondas 1848–1858 metais fotografavo savo pacientes, tiksliau, jų fizionomijas, nes tikėjo, kad psichikos sutrikimus, jų formas, konkrečias ligas gali atskleisti veido išraiška. Tokių diagnostinių eksperimentų, apie kurių realius rezultatus nėra jokių žinių, dabar daryti, žinoma, neverta. Kur kas įdomiau ieškoti stebėtojo santykio su beprotybės atvaizdu, su alternatyviomis teritorijomis, į kurias žengiama pasitelkus saugų atsiribojimo aktą, stebėtojo vaidmenį.
Daugiau skaityk ČIA>
Bandžiau prisiminti, kada paskutinį kartą prie fotografijos užsibuvau itin ilgai. Prieš metus „Tate Modern“ galerijoje Londone mačiau Simon Baker kuruotą Williamo Kleino ir Daido Moriyamos fotografijų parodą. Kleino kūrybą žinojau visai neblogai, Moriyamos – itin fragmentiškai. Didesniu meistru įprastai laikomas Kleinas ir jo kūrybos dalis parodoje buvo išties įdomi, puikiai išeksponuota.
Įžengusi į D. Moriyamos parodos dalį nuščiuvau. Dabar nebepamenu kone nė vieno konkretaus darbo, nei kokiu principu buvo sudaryta ekspozicija. Atsimenu tik savotišką transą, nepaliaujamą nuostabą ne tiek dėl nuotraukų vizualikos, kiek dėl jų sukeliamo jausmo. Be kelių ikoninių Moriyamos kadrų, teatsimenu vieną konkrečią fotografiją. Nežinau, kiek laiko prie jos prastovėjau. Keista, tačiau prieš pradedant rašyti šį tekstą nesinorėjo atsiversti knygos ir dar kartą į ją pažvelgti. Aš ją prisimenu. Nežinau, kiek tiksliai, bet man būtent tiek jos ir užtenka.
Objektas visiškai banalus: medis stipriai sningant. Atsimenu tą siluetą, tą atmosferos tirštumą ir šviesą nuo blykstės. Bet kuo labiau stengiuosi fotografiją detaliai atgaminti savo atmintyje, tuo labiau dvejoju. O gal tai buvo vyšnia su krintančiais žiedlapiais? Ar šiaip medis, bet ne sningant, o stipriai lyjant? Gal aplink tebuvo muselių spiečius? Imu svarstyti, ar tik ji man nepradeda lietis su vaizdais iš Romualdo Rakausko „Žydėjimo“ ciklo arba Gintaro Zinkevičiaus poliptiku (gal triptiku?) su šermukšniu (atrodo).
Visas tekstas – ČIA>
VIENOFOTO 